Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė sako, kad smulkiųjų gamybininkų padėtis „pakankamai katastrofiška“, o Lietuvos kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 500 parduotuvių, vadovas labiausiai baiminasi, kad daugėjant užsikrėtusių žmonių, ims sirgti ir pardavėjai, kurių nebus kuo pakeisti.
D.Matukienė: padėtis katastrofiška
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad antra suvaržymų banga pasitinkama su neviltimi ir nerimu.
„Neaišku, kokios iš tikrųjų bus pasekmės vidutiniam, o ypač smulkiam verslui. Padėtis pakankamai katastrofiška, Vėlinėms su verslo liudijimais žmonės pridarė puokščių, vainikėlių – nepirko. Vienos drabužių parduotuvės savininkė skambina ir sako: šiandien nebuvo nė vieno užėjusio žmogaus“, – BNS sakė D.Matukienė.
Pasak jos, uždaromos įmonės gauna paramą, subsidijas, darbuotojus gali išleisti į prastovas, tačiau neuždaromas verslas taip pat nukenčia, negaudamas užsakymų ar neturėdamas pirkėjų.
D.Matukienė apgailestauja, kad valstybės paramą verslas gaus greičiausiai tik po poros savaičių nuo suvaržymų pradžios, nors ji „reikalinga žaibiškai“.
Ji siūlo, kaip ir pavasarį, verslui teikti subsidijas, priklausančias nuo 2019 metais sumokėto GPM, tačiau jų sumą padvigubinti, nereikalauti įrodymų, kokias netektis įmonė patyrė, bei įteisinti valstybinius užsakymus.
„Visiems tiems dalykams, ką galime pasigaminti Lietuvoje patys ir neleisti niekam nieko vežti iš trečiųjų šalių“, – siūlo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė.
Anot jos, smulkusis verslas galėtų prisidėti kaupiant valstybės rezervą, pavyzdžiui, siūti kaukes, ar teikti socialines paslaugas pagyvenusiems žmonėms.
D.Matukienės teigimu, smulkios įmonės, kuriose dirba nuo vieno iki keturių darbuotojų, Lietuvoje sudaro du trečdalius visų įmonių. Taryba vienija apie 200 tūkst. individualia veikla besiverčiančių ir verslo liudijimus turinčių žmonių bei 70 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.
Labiausiai bijoma pardavėjų užsikrėtimų
Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovo Raimondo Koreivos teigimu, sąjungos parduotuvėse iki šiol buvo tik du ligos atvejai, tačiau dabar užsikrėtimų galimybė labai išaugusi.
„Pas mus tai skaudžiausia vieta, nes mažose parduotuvėse dirba po du tris darbuotojus. Jeigu vienas suserga, tai greičiausiai reiktų karantinuotis ir kitam, o į tą parduotuvę greitai pritraukti kitą pardavėją nėra galimybių. Tektų tą parduotuvę uždaryti. Tai toks mūsų skirtumas su didelėmis parduotuvėmis“, – BNS kalbėjo jis.
Pasak R.Koreivos, daugelyje parduotuvių yra apribotas plastiko taros priėmimas: „Su bendruomenėmis susitarėme priimti vieną dieną, kad ne kiekvieną dieną tuos butelius čiupinėti.“
Jis pabrėžė, kad pirmą koronaviruso bangą smulkios prduotuvės išgyveno „visiškai normaliai“.
„Neturime tokių atvejų, kad būtų ant bankroto slenksčio ar panašiai. Netekome šiek tiek, bet dar gyventi galima. Šiek tiek sumažėjo žmonių srautas, trumpiname darbo laiką dėl darbuotojų stygiaus“, – sakė sąjungos vadovas.
R.Koreiva pabrėžė, kad prarastas pajamas kompensavo daugiau žmonių, gyvenusių sodybose per karantiną ar vasarą.
Lietuvos kooperatyvų sąjungai priklauso 500 parduotuvių, daugiausia rajonuosee, iš jų 300 dirba „Koops“ tinkle.
