„Apyvartos sumažinimas iki 20 tūkst. eurų yra absoliutus šito verslo formos sunaikinimas. Į šią apyvartą įskaičiuojamos visos išlaidos, kurios reikalingos verslui vykdyti, kurios sudaro maždaug nuo 50 proc. iki 75 proc. visos apyvartos. Tada verslo liudijimo turėtojas sumoka tą privalomą kiekviename regione skirtingą metinį mokesti. Taip pat sumoka socialinius mokesčius “Sodrai„, GPM, sveikatos draudimą. Jeigu jis yra, pvz., kirpėjas, jis susimoka už patalpas, už kurą, jeigu jam reikia kažkur važiuoti, jeigu jis nuomojasi patalpas, NT mokestį, taip pat už reklamą ir t.t. Žodžiu, mūsų skaičiavimais, jeigu būtų nustatyta tokia apyvarta, tai kiekvieną mėnesį verslo liudijimo turėtojas patirtų apie 400 eurų nuostolių per mėnesį“, – portalui skaičiavo D.Matukienė.
Dabar vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimus galima tol, kol šios veiklos pajamos neviršija 45 tūkst. eurų per metus, o dabar šią ribą siūloma sumažinti iki 20 tūkst. eurų – viršijus šią sumą tektų mokėti nuo 5 proc. iki 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno.
Pasak finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės, duomenys rodo, kad išlaidos vidutiniškai sudaro apie 78 proc. visų pajamų. Gyventojai, kurie per metus gauna 20–45 tūkst. eurų pajamų, įsigydami verslo liudijimą sumoka vidutiniškai 13,4 euro fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio per mėnesį. Perėjus prie apmokestinimo pagal individualiai veiklai taikomas taisykles, tokie gyventojai per metus mokėtų 5 proc. tarifą nuo pelno, nes pelnas būtų mažesnis nei 10 tūkst. eurų – mokestis vidutiniškai sudarytų 29 eurų per mėnesį.
