Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas atmetė Investuotojų asociacijos suburtos neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti 262 asmenis banko „Snoras“ indėlininkais, kurie bendrai iš banko neatgavo beveik 5,9 mln. Litų.
„Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, tačiau jo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiuo metu analizuojame teismo sprendime išdėstytus argumentus ir planuojame rengti apeliacinį skundą bei toliau ginti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės interesus teismuose“, – sako advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.
Jis pažymi, kad neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės ieškinį nagrinėjo ir jį atmetė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski, kuris taip pat priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ ir tvirtino šio banko kreditorinius reikalavimus.
Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtus pinigus.
Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupė, kuriai atstovauja profesinės bendrijos „Fort“ advokatai, Vilniaus apygardos teisme siekė įrodyti, kad 2011 metų lapkričio 22 dieną Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas ir bankui „Snoras“ atsirado pareiga grąžinti pirkėjams už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. Juolab, kad Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtus pinigus.
Investuotojų asociacijos suburtos grupės ieškinyje teigiama, kad negrąžinti pinigai tapo indėliu, o 2011 metų lapkričio 24 dieną „Snorui“ atėmus veiklos licenciją, už juos turėjo būti išmokėta draudimo išmoka.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta, kad indėliu banke, be kita ko, laikomi indėlininko pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais.
Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – V. Antonovas (200,483 mln. litų) ir R. Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.
