„Snoras“ 2011 m. lapkričio 24 d. buvo pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta jam išduota veiklos licencija – įvyko draudžiamasis įvykis. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą draudimo išmokos turėjo būti išmokėtos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Tačiau AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams draudimo išmokos buvo išmokėtos tik praėjus ketveriems metams – po 2015 m. lapkričio 17 d. LAT nutarties priėmimo.
Indėlio sertifikato turėtoja reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ palūkanas už, jos manymu, pavėluotą indėlių draudimo išmokos mokėjimą.
LAT išaiškino, kad „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi teisę ir pareigą mokėti draudimo išmokas tik tais pagrindais, kurie konkrečiai nustatyti įstatyme.
O banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio metu indėlio sertifikatai buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą, taigi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo išmoką indėlio sertifikatų turėtojams.
AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai, negavę draudimo išmokų, teismuose ginčijo indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, prašydami pripažinti jas negaliojančiomis, o sumokėtas lėšas – indėliais.
Indėlių sertifikatai galiausiai buvo pripažinti indėliais, bet tik 2015 m. lapkričio 17 d., kai nutartį priėmė kasacinis teismas. Tuomet ir kilo pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas, kurios iki tol nebuvo.
„Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams išmokėjo per protingą terminą, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ji privalo mokėti kompensuojamąsias palūkanas“, – rašoma LAT pranešime.
