Daugiau nei dešimtmetį visiems smulkiems Lietuvos bankų indėlininkams apsaugoti kaupto indėlių draudimo fondo neužteko ir vieno banko bankrotui. Lietuva priversta skolintis, valdžia ieško būdų, kaip stiprinti bankų priežiūrą.
Obligacijų išpardavimas
„Snoro“ bankrotas šluote iššluos daugiau nei dešimt metų kauptą 1,7 mlrd. Lt vertės indėlių draudimo fondą. Tačiau tam, kad jis būtų iššluotas, visų pirma teks jį ir papildyti, nes kol kas tų pinigų nėra.
Beveik visas indėlių kaupimo fonde sukauptas lėšas valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo investavusi į obligacijas. Šią savaitę obligacijas pradėta skubiai pardavinėti. Ar šios investicijos vietoj laukto pelno nepavirs nuostolingomis?
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Žygimantas Mauricas |
Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, dėl didelės obligacijų pasiūlos rinkoje gali kristi jų kaina. „Didžiausia rizika yra ta, kad rinkos žino – fondas pardavinės obligacijas ir jų pasiūla bus labai didelė. Rinkos dalyviai gali pasinaudoti fondo būtinybe parduoti obligacijas ir todėl jų kaina gali kristi“, – sakė Ž.Mauricas.
Jo žiniomis, nemaža dalis fondo obligacijų yra Lietuvos vertybiniai popieriai, kuriuos parduoti yra sunkiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar netgi finansinių bėdų turinčios Italijos vertybinius popierius.
„Vokietijos obligacijų paklausa yra žymiai didesnė – jas perka ir didieji pensijų fondai, ir investicijų fondai, ir individualūs investuotojai, o Lietuvos obligacijų rinka nėra tokia likvidi“, – sakė ekonomistas.
Ž.Maurico įžvalgos pasitvirtino. Vakar per „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržą pranešta, kad Lietuva šiandien anksčiau laiko išpirks 6 anksčiau platintų emisijų Vyriausybės vertybinius popierius ir tam iš viso skirs 143 mln. Lt. Visiškai bus išpirkta viena 55 mln. Lt vertės emisija, iš dalies – dar penkios.
Kokią dalį indėlių draudimo fonde sudaro Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai, „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovas Raimundas Žilinskas neatskleidė.
„Tikrai nekalbinkit manęs“, – „15min“ pareiškė R.Žilinskas ir, paminėjęs, kad turi skubų darbą, padėjo telefono ragelį. Vėliau kalbėti jis taip pat atsisakė.
Tam, kad būtų grąžinti visi „Snoro“ drausti indėliai, Vyriausybė į fondą turės papildomai įlieti dar 2,4 mlrd. Lt.
Gyvi tik viltimi
Pirmąją indėlių draudimo pamoką Lietuva išmoko 1995-ųjų pabaigoje, kai buvo sustabdyta Lietuvos akcinio inovacinio ir „Litimpeks“ bankų veikla. Po dvejų metų pradėti drausti gyventojų indėliai, o nuo 2002 m. draudžiamos ir įmonių lėšos.
Tačiau per tą dešimtmetį į fondą prikapsėjo palyginti nedidelė suma – apie 1,7 mlrd. Lt. Po „Snoro“ žlugimo į fondą plauks dar mažesnės sumos.
Indėlius Lietuvoje šiuo metu draudžia 8 bankai, per metus atseikėjantys 0,45 proc. nuo indėlių sumos, ir 73 kredito unijos, mokančios 0,2 proc. metinį mokestį. Lietuvoje veikiantys „Nordea“ ir „Danske“ bankai įmokų nemoka. Šių bankų nemokumo atveju apdraustus indėlius laikiusiems fiziniams ir juridiniams asmenims kompensacijas mokėtų Skandinavijos valstybės, kuriose registruoti šie bankai.
Iki „Snoro“ bankroto indėlių draudimo fondas priaugdavo apytiksliai po 14 mln. Lt per mėnesį, dabar jis didės kiek mažiau – 12 mln. Lt. Tačiau dar dešimt metų kaupti to, kas dabar bus atiduota bankrutuojančio „Snoro“ indėlininkams, esą nereikės.
„Pradėjus banko „Snoras“ likvidavimo procedūrą, didelė dalis turto, kuris bus realizuotas, vėl atiteks fondui. Tai nebus ilgi metai nežinios. Tikėtina, kad daug turto grįš“, – „15min“ tikino R.Žilinskas.
Jūs norite suabejoti, kad valstybė galės išsimokėti?, – piktinosi K.Glaveckas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat mano, kad valstybė nenukentės, o „Snoro“ turtas bus parduotas kone akimirksniu ir pinigai valstybei grįš vos ne po mėnesio. „Jūs norite suabejoti, kad valstybė galės išsimokėti?“, – piktinosi K.Glaveckas.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius prognozuoja, kad tokios didelės organizacijos kaip „Snoras“ bankrotas gali užsitęsti ir dešimtmetį. O grąžinti 4,1 mlrd. Lt „Snore“ buvusių draustų indėlių valstybei reikia tuojau pat. Manoma, kad banke yra likę turto už maždaug 4,6 mlrd. litų.
Rizikingi mokės daugiau
Indėlių draudimo fondas – tuščias, valstybė – įsiskolinusi, valdžia – drebanti dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir pasiryžusi ir toliau veržtis diržus. Kas, jei griūtų dar vienas bankas?
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jekaterina Rojaka |
„Saugumo mechanizmas yra toks, kad Lietuvos bankas šimtu procentų yra įsitikinęs – visi kiti bankai vykdo visus reikalavimus ir tų problemų su kitais bankais artimiausiu metu neturėtų kilti“, – „15min” sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Tokią pat žinią visuomenei transliuoja valdžios atstovai. Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius tikino, kad kol dirbs dabartinė Lietuvos banko valdyba, joks komercinis bankas tikrai negrius. Dar vieno banko bankroto galimybę nuliui prilygino ir K.Glaveckas. „Turbūt jau žemė apsisuktų aukštyn kojom. Be abejo, tada mokesčių mokėtojams tektų tą draudimą padengti“, – pripažino parlamentaras.
Draustų indėlių suma Lietuvoje viršija 40 mlrd. litų. Todėl norint visiškai apsisaugoti nuo visų Lietuvoje veikiančių bankų galimos griūties, indėlių draudimo fondas galėtų sudaryti panašią sumą. Tačiau tai – fantastinis scenarijus. Daugumoje Europos valstybių indėlių draudimo fondo suma sudaro vos 1,5–2 proc. nuo visos draudžiamųjų indėlių sumos. Lietuva pagal šį rodiklį Europoje iki šiol atrodė geriausiai – jis siekė 4 proc.
Visgi finansų ministrė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad bankų ir kredito unijų įmokos į indėlių draudimo fondą yra per mažos, todėl ir per dešimtmetį nepavyko sutaupyti pakankamai pinigų net vieno banko griūčiai.
Ji užsiminė, kad Europos Sąjungoje yra svarstoma direktyva, pagal kurią indėlių draudimo fondo suma turėtų siekti atitinkamą procentą nuo visų draudžiamųjų indėlių, be to, bankų ir kredito unijų įmokos į fondą galėtų skirtis pagal jų rizikingumo laipsnį.
Paskola veja paskolą
Seimas šią savaitę Vyriausybei leido papildomai skolintis tam, kad „Snoro“ klientams būtų grąžinti visi draudžiami indėliai. Indėlininkams bus skirti pinigai, kuriuos valstybė rudenį skolinosi tam, kad galėtų kitąmet išpirkti milijardo eurų vertės emisiją. Tad kitąmet teks skolintis dar daugiau.
J.Rojakos teigimu, mažas indėlių draudimo fondas Lietuvai nėra didelė bėda, nes Lietuva gali gana lengvai pasiskolinti lėšų užsienio rinkose.
Europoje nei vienas banko žlugimas neapsiėjo be papildomo skolinimosi, – priminė ekonomistė.
„Vyriausybė yra pajėgi skolintis tiek užsienio, tiek vidaus rinkoje tam, kad išmokėtų indėlius. Gal nebus labai palanki skolinimosi kaina, bet turime priimti tai, ko negalime pakeisti. Finansų rinkos yra labai nervingos“, – sakė ekonomistė.
Lietuva esą turėtų būti rami. Pasitikėjimas valstybe yra kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Italija, Graikija ar Portugalija. Šalies skola balansuoja ties 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, ir jei ji smarkiai neaugs, Lietuva laisvai galės skolintis ir toliau. „Europoje nei vienas banko žlugimas neapsiėjo be papildomo skolinimosi“, – priminė ekonomistė.
Laukia pinigų
„Snoro“ banko indėlininkai kol kas sulaukia ne kompensacijų, o pažadų. Su „Snoro“ indėlininkais atsiskaitysiantis SEB bankas kol kas tik priima prašymus dėl pinigų išmokėjimo ir prašo žmonių kantrybės, nes dar nesulaukė pervedimo iš „Indėlių ir investicijų draudimo“ įmonės. Per dvi dienas bankas jau sulaukė apie 5 tūkstančių žmonių skambučių. Iki galo neaiški ir pinigų išmokėjimo tvarka – kokiomis dalimis bankui bus pervesti pinigai, kas turės pirmenybę atsiimti indėlius. Tiesa, valdžia tikina, kad „Snoro“ klientai per šventes jau bus sotūs.
