„Lietuvos bankas neišnagrinėjo visų galimų variantų ir neturėjo pakankamai informacijos, įrodančios vienų ar kitų veiksmų būtinumą, todėl jie gali būti vertinami kaip skuboti ir nepakankamai motyvuoti“, – trečiadienį po komisijos posėdžio sakė komisijos vadovas Valentinas Mazuronis.
Išvadose konstatuojama, kad dokumentų, patvirtinančių skaičius apie galimą banko turto sumažėjimą, kuris nurodytas Neilo Cooperio ir Simono Freakley ataskaitose, komisija negavo ir neturi.
Be to, komisija nustatė, kad dėl banko laikinojo administratoriaus Simono Freakley komandos uždarbio buvo sutarta netinkamai.
„Komisijai nebuvo pateikti dokumentai, nurodantys mokėjimų viršutinę ribą. Tai reiškia, kad administratorius pats sprendė, kiek laiko dirba šalyje ir kokias lėšas naudoja. Be to, mūsų turima informacija, pirminiai konsultantų prašymai buvo du kartus ir daugiau nei du kartus mažesni, nei galutinė jiems pervesta suma“, – komisijos išvadas citavo V.Mazuronis.
Pasak jo, įtarimų kelia ir tai, kad nacionalizavus banką buvo padaryta „Snoro“ elektroninės bazės sistemos kopija, kuri yra saugoma Didžiojoje Britanijoje.
„Dėl to kreipiamės į prokuratūrą“, – sakė komisijos pirmininkas.
Be to, komisija kreipsis į Vyriausybę dėl įstatymų pakeitimų ir aktyvesnio dalyvavimo „Snoro“ bankroto administravime.
Komisija taip pat nustatė, kad bankas „Snoras“ iki moratoriumo skelbimo nebuvo pakankamai griežtai kontroliuojamas, o ankstesnių metų inspektavimo metu nustatytų išvadų ne visada buvo nuosekliai laikomasi, trūkumai šalinti nepakankamai.
„Nepakankamai Lietuvos banko vadovybė reagavo į informaciją 2009 m., kuri kėlė tam tikrų abejonių“, – teigė V.Mazuronis.
Pasak jo, komisijos nuomone, nepriimtina buvo ir situacija, kai Lietuvos banko vadovybės giminės dirbo kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja Lietuvos bankas.
„Taip neturėtų būti, nes tai sudaro sąlygas galimai nepakankamai principingai priežiūrai ir turbūt reikėtų banko tvarkoje tuos dalykus sužiūrėti“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.
V.Mazuronis nenorėjo vertinti, ar šios išvados nepasitarnaus „Snoro“ buvusiems savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui ginant savo teises Londono teisme.
„Mes nenagrinėjome galimai nusikalstamos buvusių akcininkų veiklos, mes nagrinėjome procesus, mes darome pareiškimus apie dokumentus, kuriuos gavome arba negavome, ir tikrai nemanau, kad tai galėtų pakenkti kokiu nors būdu, nes aš tikiu, kad Didžiosios Britanijos teismas priiminės sprendimus remdamasis įrodymais, pateiktais prokuratūros“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Galutinai dėl tyrimo išvadų komisija balsuos kitą savaitę.
Primename, kad banką „Snoras“ nacionalizuoti nuspręsta pernai lapkritį. Po to Seimas sudarė komisiją, kuri turėjo iki birželio 1 dienos ištirti banko bankroto aplinkybes.