Valstybė deklaruoja grąžinsianti tik pagal įstatymus apdraustus indėlius iki 100 tūkst. eurų (345 tūks. Lt). Daugiau pinigų indėliuose ar sąskaitose turėję gyventojai ar verslo įmonės gali tikėtis tik stebuklo.
„Snore“ 2,5 mlrd. Lt nedraustų indėlių turintys verslininkai duria pirštu į valdžią – ji bus kalta, jei tie milijardai pražus. Turtingi „Snoro“ klientai dar užvakar žadėjo gelbėti „Snorą“ savo pinigais, bet vakar suprato, kad tokios investicijos gali būti per daug rizikingos, ir jau siūlo investuoti į banką mokesčių mokėtojų pinigus.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šarūnas Birutis |
„Tiek teisininkai, tiek verslo pasaulis yra sunerimęs, kad neįvyktų populistinis sprendimas – mes patenkiname didžiąją masę, turinčią po litą, o visi, kas turtingi, tegu būna tie gelbėtojai, sumokantys už tokį populizmą“, – „15min“ sakė vienas „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos (SIKA) steigėjų, verslininkas, Darbo partijos narys Šarūnas Birutis.
SIKA dar anksčiau pareiškė, kad jei „Snoras“ būtų padalytas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, pražūtų maždaug 2,5 mlrd. Lt indėlininkų ir kreditorių pinigų. „Tokia auka yra per didelė“, – pabrėžė Š.Birutis.
Todėl Asociacijos atstovai vieną po kito mina Vyriausybės, Lietuvos banko ir netgi „Snoro“ laikinojo administratoriaus Simono Freakley slenksčius reikalaudami daugiau informacijos ir aiškindami, kad stambiųjų indėlininkų likimo valiai palikti negalima.
Savi pinigai virto valdiškais
SIKA vadovas, Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas dar pirmadienį teigė, kad verslas galėtų investuoti į „Snorą“ tam, kad tik būtų išlaikytas banko mokumas. Jis net įvardijo konkrečias įmones, kurios esą nepagailėtų lėšų nacionalizuotam bankui. D.Arlauskas paminėjo „Vėtrūnos“, „Mikrovisatos“, „Topo centro“ pavadinimus.
Tačiau SIKA pasamdyti advokatai, vakar kalbėdami apie galimą „Snoro“ pertvarką, jau buvo atsargesni. Jie pasiūlė Vyriausybei pačiai investuoti į banką ir dalį akcijų atiduoti verslininkams, kad sumažėtų banko skola tuo atveju, jei „Snore“ iš tiesų trūksta daug turto.
„Jeigu valstybė atstovauja viešam interesui, tai manau, kad turi pagrindo tą daryti (gelbėti banką savomis lėšomis, – red. past.)“, – žurnalistams sakė vienas SIKA atstovaujančių teisininkų, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovas Irmantas Norkus.
Atsargiai apie verslo investavimą į „Snorą“ vakar kalbėjo ir pats D.Arlauskas. Anot jo, verslininkams valstybė privalo suteikti tam tikrų garantijų.
„Nėra juk taip, kad indėlininkai ir kreditoriai, reikalui esant, 100 Lt neįdės, – „15min“ kalbėjo SIKA vadovas. – Turi būti ir tam tikras rizikos garantavimas. Nerealu, kad dabar verslas Lietuvoje surastų kokį milijardą bankui. Garbės žodžio tikrai čia neužtenka.“
D.Arlausko teigimu, verslininkų pasiūlymas dėl „Snoro“ pertvarkos bus suformuluotas tik po to, kai laikinasis banko administratorius, Lietuvos bankas ir Vyriausybė pateiks tikslesnę informaciją apie banko turto būklę.
„Jeigu įmonėms, kurios „Snore“ turi po 20 mln. Lt, reikėtų kelis šimtus tūkstančių ar netgi milijoną investuoti su garantija, kad jie išsaugos tuos 20 mln. Lt, suprantama, jos sutiktų tą padaryti“, – svarstė D.Arlauskas.
Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, neaišku, kas galėtų norėti papildomai investuoti į „Snorą“.
 |
| Nerijus Mačiulis (komentaras, nuomonė) |
„Nemanau, kad mokesčių mokėtojų pinigai šiuo atveju yra labai gera alternatyva indėliams kompensuoti. Verslas gali prisidėti ir investuoti, tačiau reikės investuoti gana daug pinigų. Neaišku, kas ir kokiais pagrindais galėtų investuoti į banką, kurio įsipareigojimai yra daug didesni už turtą“, – „15min“ sakė N.Mačiulis.
SIKA nariai turi maždaug 0,6 mlrd. Lt – 1 mlrd. Lt neapdraustų indėlių.
Grasina teismais
Asociacijos pasamdytų teisininkų teigimu, Vyriausybės ketinimas „Snorą“ padalyti į du bankus yra paprasčiausiai neteisėtas. Vyriausybė ketina į „gerąjį“ banką perkelti valstybės apdraustus indėlius ir likvidų turtą, o į „blogąjį“ patektų neapdrausti indėliai ir blogos kokybės turtas. I.Norkaus teigimu, jei toks sprendimas būtų priimtas, indėlininkai ir kreditoriai savo interesus galėtų ginti teisiniu keliu.
„Yra teismas, Konstitucija, užsienio kreditoriai turi kitus instrumentus – tai yra investiciniai ginčai, kur Vyriausybė būtų tiesioginė atsakovė“, – sakė I.Norkus.
Š.Birutis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimas palikti stambiuosius indėlininkus likimo valioje sumažins verslo pasitikėjimą tiek bankiniu sektoriumi, tiek Lietuvos finansų sektoriaus funkcionavimu. Gelbėti esą reikia visus. Jei bus kompensuoti tik draudžiamieji indėliai, Š.Biručio teigimu, nukentės valstybės finansų sistema ir garantijomis tikėjusios sąžiningos įmonės, kurių veikla jau ir dabar yra paralyžiuota dėl banke įšaldytų sąskaitų.
Dabar įmonės lieka pasmerktos tam, kad būtų išgelbėta masė, kuri galėtų sukelti nepasitenkinimą, – sakė Š.Birutis.
„Tai būtų vienų sąskaita išsprendžiamos kitų problemos. Verslo žmonės, kurie dirbo ir tikėjo bankų sistema, negali likti nuošalyje. Bet dabar įmonės lieka pasmerktos tam, kad būtų išgelbėta masė, kuri galėtų sukelti nepasitenkinimą“, – sakė Š.Birutis.
Jo teigimu, „Snoro“ problemos tikrai neatsirado per vieną naktį ir valstybė turi už tai prisiimti atsakomybę: „Negalima padengti nuostolių pinigais tų, kurie turėjo truputį daugiau.“
Biudžeto pinigų nekiš
Š.Birutis pasiūlė prireikus prašyti Europos Sąjungos paramos ar paskolos. Tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar pramonininkams aiškino, kad valstybė biudžeto lėšų jokiu būdu nenaudos tam, kad būtų grąžinti indėliai. Tuo atveju, jei „Snoro“ turto neužteks net draustiems indėliams grąžinti, valstybei gali tekti skolintis.
Premjeras A.Kubilius Lietuvos radijui taip pat atmetė svarstymus, kad valstybė „Snorą“ galėtų gelbėti biudžeto pinigais. Prognozuojama, kad banką galėtų išgelbėti 800 mln. litų injekcija, bet premjeras mano, kad gali prireikti daug didesnės sumos. A.Kubilius yra pareiškęs, kad padėtis „Snore“ yra daug sunkesnė nei manyta: randama mažiau likvidaus turto ir vis daugiau machinacijų.
Vyriausybės vadovas verslininkams siūlė palaukti šiandienos vakaro, kai laikinasis „Snoro“ administratorius Lietuvos bankui pristatys banko būklės įvertinimą ir pasiūlys, kaip spręsti jo problemas.
