„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis sutrikęs: vieną dieną jis aiškina negalįs turto parduoti dėl painių Lietuvos įstatymų džiunglių, o kitą dieną tvirtina, kad tos painios teisinės procedūros netrukdo parduoti banko turto.
„Yra toks Merfio dėsnis – ilgai naudojamas daiktas sulūžta, ilgai nenaudojamas daiktas – taip pat. Na, gal nesulūžta, bet bent jau praranda vertę“, – „15min“ aiškino banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Du N.Cooperio veidai
„Snoriukai“, kurių visoje Lietuvoje yra apie 230, anksčiau buvę patrauklūs sveikiems Lietuvos komerciniams bankams, greitai bus nebeįdomūs niekam, nebent valstybiniam Lietuvos paštui. Tiesa, N.Cooperis tvirtina priešingai – derybos dėl banko filialų pardavimo jau esą eina į pabaigą.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas praėjusią savaitę pareiškė, kad jei „Snoriukai“ būtų buvę parduoti iš karto, naujais mažmeninio tinko šeimininkais galėjo tapti kiti klientų nespėjantys aptarnauti bankai, tačiau teisiniai ginčai užsitęsė, o per tą laiką bankai rado kitus savo problemų sprendimo būdus: dalį paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitos atidarymą, ketinama perkelti į virtualią erdvę.
N.Cooperis interviu portalui Delfi.lt skundėsi, kad visus procesus lėtina painūs Lietuvos įstatymai. Mat turto parduoti negalima, kol nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas, o susirinkimo negalima šaukti tol, kol kreditoriai neišsiaiškino savo santykių su banku.
„Susiklosčiusi situacija mane glumina, nors suprantu, kad taip gali nutikti dėl pakankamai neefektyvių įstatymų“, – guodėsi Delfi.lt „Snoro“ administratorius. Jis piktinosi, kad jau beveik 6 mėnesius dėl Bankroto įstatymo trūkumų negali sušaukti banko kreditorių susirinkimo, bet niekas dėl to nekelia triukšmo.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijai sunerimus dėl nykstančios „snoriukų“ vertės, N.Cooperis staiga pakeitė plokštelę ir ėmė tvirtinti, kad teisiniai klausimai tėra proceso dalis ir nesutrukdys parduoti banko mažmeninio tinklo.
„Esu įsitikinęs, jog netrukus galėsime sudaryti sutartį su pasirinktu pirkėju. Neseniai žiniasklaidoje pasirodę Lietuvos bankų asociacijos teiginiai, jog pardavimui trukdo tam tikros teisinės kliūtys, yra nepagrįsti. Potencialūs pirkėjai supranta, kad įvairūs teisiniai klausimai yra šio ypač sudėtingo bankroto proceso dalis,“ – aiškino „Snoro“ administratorius.
Nyksta ir įmonės
Egzistencija be šeimininkų mažina ne tik „snoriukų“ ar banko transporto vertę. Ž.Maurico teigimu, žala banko valdytoms įmonėms yra šiek tiek mažesnė, tačiau į jas negali būti investuojama.
„Jeigu tos įmonės vykdo veiklą, tai gali būti, kad praradimas ir nebūtų toks didelis. Bet, aišku, jeigu jos turėtų galimybę pritraukti kapitalo, tų įmonių vertė pakiltų. Delsimas, nežinomybės laikotarpis ilgainiui mažina tų įmonių vertę“, – sakė ekonomistas.
Štai vienai jų, investiciniam bankui „Finasta“, jau prireikė vaistų. „Finastai“ gelbėti N.Cooperis per vienintelį banko akcininką „Finasta Holding“ skyrė 13,8 mln. Lt.
Tuo metu „Snoro“ investuotojų ir kreditorių asociacijos vadovas Danukas Arlauskas ramus. Jis labiau jaudinasi dėl to, kiek kainuoja N.Cooperio paslaugos.
„Šitoje vietoje yra nemažai spekuliacijų. Suprantu, kad automobiliai gali nemažai nuvertėti. Bet jeigu jie nenaudojami, nuvertėjimas nėra jau toks žymus. Kioskeliai apsaugoti nuo lietaus, nuo sniego, taigi tas nuvertėjimas negali būti žymus. Net ir amortizacija tik buhalterinė“, – „15min“ sakė D.Arlauskas.
Jo teigimu, banko turto apskritai nereikia pardavinėti: „Mes intensyviai dirbame ir bandome įtikinėti Vyriausybę, kad nereikia pardavinėti to turto, reikia atnaujinti banko veiklą. Turtas nenuvertėja tiek daug, kiek yra išleidžiama N.Cooperiui.“
Įstatymų spragos
„Pagal dabartinį Bankroto įstatymą, bankroto administratorius turi teisę parduoti greitai gendantį turtą, – „15min“ sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis. – Kai, tarkime, bankrutuoja paukštynas, visi supranta, kad nelesinamos vištos nugaiš. O kai bankrutuoja bankas, jau prasideda diskusijos, kas yra tas greitai gendantis turtas.“
N.Cooperis, nusprendęs, kad, pavyzdžiui, „snoriukai“ ir automobiliai yra greitai gendantis turtas, galėtų juos parduoti. Tačiau tokį sprendimą kreditoriai galėtų apskųsti.
„Jis yra iš kitos šalies, nebūtinai žino, kaip čia būna. O ten, kur mato rizikas, žmonės paprastai vengia priiminėti sprendimus“, – svarstė V.Plunksnis. Jo teigimu, tai yra akivaizdi įstatymų spraga. Užsienyje esą administratorius gali elgtis taip, kaip geriausia būtų daugumai kreditorių.
„Tarkime, „Lehman Brothers“ bankroto atveju turbūt ne visi teisiniai ginčai yra pasibaigę ir dabar, bet tai netrukdo siekti didinti to turto, kuris liko, vertę. Lietuvoje bankrutavus įmonei iš pradžių baigiami visi ginčai, tik tada pradedama žiūrėti, koks yra turtas. Tiems buvusiems savininkams, kurie bando kažką nuslėpti, laukimas yra naudingas. Po šio atvejo Bankroto įstatymas turėtų būti pataisytas“, – kalbėjo Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras „15min“ teigė nematąs reikalo keisti Bankroto įstatymo nuostatų. „Tiesiog yra procedūros, kurių reikia laikytis. Anksčiau tokių problemų nebūdavo. Kiek yra tekę patirti, gana greitai tokios bylos būdavo išnagrinėjamos“, – sakė parlamentaras.
