Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat siūlo ne iki rugsėjo, o iki metų pabaigos pratęsti terminą, per kurį gyventojai apsispręstų, kokioje sistemoje – privačioje ar valstybės jie toliau kauptų būsimai pensijai.
„Kadangi visą pinigų apskaitą pensijų kaupimo srityje vykdys “Sodra„, todėl ir prašymai dėl papildomų pensijų įmokų mokėjimo savo lėšomis turėtų būti teikiami Sodrai“, – teigė Seime atitinkamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas užregistravęs parlamentaras.
Seimas pernai leido nuo 2013-ųjų balandžio pradėti pensijų reformą ir numatė, kad raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę turėtų tiek tie gyventojai, kurie norės mokėti papildomas įmokas savo lėšomis, tiek tie, kurie norės sustabdyti pensijų įmokų privatiems pensijų fondams pervedimą.
Gyventojams savo lėšomis nesutikus mokėti papildomos įmokos nebus sustabdytas jų įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas iš „Sodros“, jie pensiją ir toliau galės kauptis ir „Sodroje“, ir antros pakopos fonduose. Jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galėtų kauptis tik „Sodroje“, antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų, o gyventojas į juos galėtų grįžti bet kada.
Nuo 2014 metų sausio 1 dienos į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos – iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo 2012-ųjų yra sumažinti iki 1,5 proc., o 2013 metais didėja iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios sumažės iki 2 proc., bet nuo 2020 metų – padės iki 3,5 procentų.
