Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį svarstytas projektas „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“.
Kaip jau rašė 15min.lt, iš tiesų tai yra socialinės apsaugos reforma, kurios vykdymui būtina įvesti naujų mokesčių.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras L.Bartkevičius komitete kalbėjo, kad modelį Seimui svarstyti tikisi atiduoti jau kitų metų pavasarį.
Pasak ministerijos, iki metų pabaigos modelį rengiantys mokslininkai turėtų pateikti visus teisės aktus, ir jau sausį jie bus pradėti derinti su partneriais. Į Trišalę tarybą reformos projektas turėtų atkeliauti jau vasarį. Projektą planuojama suderinti iki pavasario sesijos bei atiduoti jį į Seimo plenarinių posėdžių salę.
Apsauga nuo mobingo
Prof. Tomas Davulis, trečiadienį pristatęs modelį komitetui, kalbėjo apie svarbiausius tikslus, kurių yra siekiama šiuo modeliu. Pavyzdžiui, ketinama liberalizuoti darbo santykius – palengvinti sutarties nutraukimą ir pan.
Siūloma įmonių vadovams padėti įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą – įvesti vadinamąją pramoninę demokratiją, kuri šiuo metu Lietuvoje neegzistuoja.
Be to, ketinama įvesti daugiau darbo sutarčių rūšių.
„Darbo kodeksas turi per mažai standartizuotų situacijų. Siūlome įvesti naujų dalykų, pavyzdžiui, portfolio darbas, kuris orientuotas į rezultatą; vieno darbuotojo darbą keliems darbdaviams ir pan.“, – sakė T.Davulis.
Į Darbo kodeksą siūloma įtraukti naujų darbuotojų teisių, pavyzdžiui, apsaugą nuo mobingo (patyčių darbe) ir t.t.
Be to, siūloma keisti viršvalandžių tvarką. Šiuo metu viršvalandžius galima dirbti tuo atveju, jeigu susiklosto neeilinė situacija arba darbuotojas duoda sutikimą. Tačiau realiai, T.Davulio teigimu, tie viršvalandžiai nėra apmokami, todėl reikia leisti dirbti viršvalandžius ir nustatyti už juos bazinį atlyginimą.
Atlygintini ir neatlygintini darbai
Siūloma suklasifikuoti galimas užimtumo formas. Tokios būtų dvi. Pirmoji forma – atlygintinas užimtumas, kuris padės nustatyti, ar asmuo yra dirbantis ir gali pretenduoti į bedarbio statusą
Kita forma – neatlygintinas užimtumas. Tokiai kategorijai būtų priskiriami, pavyzdžiui, visuomenei naudingi darbai, savanoriška veikla, profesinės adaptacijos periodas, viešieji darbai kaip bausmė ir pan.
Toks skirstymas esą padės sureguliuoti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius tarp tai pačiai kategorijai priskiriamų darbo rinkos dalyvių.
Apie pensijų sistemos reformą: „sekasi sunkiai“
Prof. Romas Lazutka trečiadienį pasakojo apie pagrindinius socialinio draudimo pensijos mokėjimo pasikeitimus.
„Su šia dalimi sekasi sunkiai“, – prisipažino R.Lazutka, tačiau vis tiek pristatė viziją, kaip turėtų keistis pensijų sistema.
Siūloma plėsti finansavimo bazę ir bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, taip pat nustatyti socialinio draudimo įmokų lubas.
Ketinama keisti pensijos dydžio apskaičiavimo formulę.
R.Lazutka pasakojo, kad siūloma pakeisti nedarbingumo pašalpas. Šiuo metu, priklausomai nuo nedarbingumo (neįgalumo lygio), mokamos skirtingos išmokos, tarp kurių šuolis yra didelis. Todėl siūloma išmokų didėjimą padaryti tolygesnį.
„Pagrindinė bėda, žinoma, yra su pinigais“, – sakė R.Lazutka apie didžiausias siūlomų pakeitimų problemas.
Tam, kad būtų galima finansuoti pensijas iš valstybės biudžeto, biudžete reikėtų papildomai surasti apie 1,3 mlrd. eurų.
Jis pabrėžė, kad pensijos Lietuvoje yra mažos ir pagal BVP ir pensijų santykį Lietuva lenkia vos kelias valstybes Europoje.
„Demografiniai pokyčiai vyksta, bet turime turėti galvoje, kad taupyti toje srityje neturėtume“, – sakė R.Lazutka.
Kur gauti pinigų? Iš didesnių ir naujų mokesčių
Tam, kad būtų galima finansuoti pensijas iš valstybės biudžeto, biudžete reikėtų papildomai surasti apie 1,3 mlrd. eurų.
Pradžioje siūloma įmoką „Sodrai“ nukreipti į valstybės biudžetą, pavadinant jį socialiniu mokesčiu. Palaipsniui jis būtų mažinamas – pereinamasis laikotarpis būtų 4–5 metai, kai kasmet mokestis būtų mažinamas 2,5–3,2 proc.
Kiti pinigai atkeliautų iš nekilnojamojo turto mokesčio, ketinama apmokestinti dalį dienpinigių, automobilius ir motociklus, padidinti pelno mokestį iki 20 proc., 15 proc. apmokestinti kapitalo prieaugį, atsisakyti lengvatų ūkininkams, įvesti progresinį GPM.
