„Lietuvos mokslui skirtose monetose įamžinome tuos mokslo laimėjimus, kuriais didžiuojamės –jose galima išvysti lazerius, kosmoso palydovus, DNR fragmentus, o kartu ir neolito laikų gintarinį skridinį. O 2012 m. „Lietuvos mokslo“ monetų seriją pradėjome moneta, skirta medicinos mokslams – kardiochirurgijai, ir vaizdavome joje žmogaus širdį. Simboliška, kad šią seriją užbaigiame moneta, kuria vėl sugrįžtame prie žmonių – būtent jų santykius tyrinėja skirtingos socialinių mokslų disciplinos, pradedant psichologija, baigiant teise, ekonomika ar politikos mokslais“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Naujosios monetos averse – abstraktus Vyčio simbolis, suformuotas iš susikertančių ir susipinančių apskritimų linijų fragmentų, taip simbolizuojant socialinių mokslų tarpdiscipliniškumą ir tarpusavio sąsajas. Monetos reverse pratęsiamas averso susipynusių linijų motyvas. Kompozicijos vidury – geometrinis simbolis iš atskirų kubelių, formuojantis bendrą visuomenės statinį: matomų ir numanomų kubų kompozicija kartu yra ir aliuzija į socialinius mokslus – dinamiška, atvira ir nebaigtinė struktūra, vienijanti panašias mokslines metodikas.
Grafinio projekto autorius – Antanas Pocevičius.
Skrajutėje, kuri išleidžiama kartu su kolekcine aukso moneta, apžvelgiama Lietuvos socialinių mokslų raida ir laimėjimai. Lankstinuko autorius – prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis.
Moneta išleidžiama 3 000 vnt. tiražu.
Šia moneta užbaigiama „Lietuvos mokslo“ monetų serija. Anksčiau šioje serijoje išleistos monetos buvo skirtos širdies chirurgijai, baltistikai, fizikai, technologijos mokslams, žemės ūkio mokslams. Leidžiant šią seriją įamžintinos mokslo sritys aptartos su Lietuvos mokslų akademija.
