„Per pirmąją bangą – balandžio mėnesį – drastiškai sumažėjo „Sodros“ įplaukos ir padidėjo išlaidos. Vėliau pajamų situacija stabilizavosi – tam didelės įtakos turėjo sparčiai organizuota valstybės pagalba siekiant išsaugoti darbo vietas. Dalis tiesiogiai su pandemija susijusių ligos draudimo išlaidų „Sodrai“ buvo kompensuota iš valstybės biudžeto.
Dėl šių stabilizuojančių veiksnių ir dėl to, kad per antrąją – rudeninę bangą ir verslas, ir gyventojai jau buvo geriau prisitaikę dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, metus Fondas pabaigė teigiamu rezultatu, nors ir mažesniu negu planuota“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos pernai siekė 4,97 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniais metais pajamos išaugo beveik 390 mln. eurų, dėl didėjusio darbo apmokėjimo. „Sodros“ biudžetas sudarė 10,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir augo sparčiau negu BVP.
Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, mokamos už darbuotojus, sudarė 2,8 mlrd. eurų ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 7,2 proc.
Priskaičiuotoms įmokoms įtakos turėjo taikytos VSD įmokų „lubos“ (84 VDU – 104 277,6 eurų), nuo kurių socialinio draudimo įmokų mokėti nereikėjo bei VSD įmokų „ grindys“ (kai draudėjas moka įmokas nuo sumos ne mažesnės nei MMA), įmokų mokėjimų atidėjimas karantino paveiktoms įmonėms.
Savarankiškai dirbančių gyventojų priskaičiuotos įmokos pernai siekė 81,4 mln. eurų ir buvo 4,3 proc. mažesnės nei prieš metus.
Dar 2,07 mlrd. eurų pajamų sudarė asignavimai iš valstybės biudžeto. 1,92 mlrd. eurų skirta pagrindinei (bendrajai) pensijos daliai kompensuoti. Valstybė taip pat kompensavo 140 mln. eurų ligos išmokų dėl COVID-19.
Išmokas augino karantinas
Labiausiai praėjusiais metais išaugo ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurias lėmė pandemija ir karantinas.
Ligos socialinio draudimo išlaidos siekė beveik 460 mln. eurų. Tai yra beveik 151 mln. eurų arba beveik pusantro karto daugiau nei 2019 metais. Ligos išmokoms skirta beveik dešimtadalis visų „Sodros“ lėšų.
2020 m. dėl Covid-19 viruso kilusios pandemijos padidėjo sergamumas. Vienam apdraustajam 2019 m. teko 7,7 apmokėtos ligos darbo dienos, o 2020 m. – 9,9 apmokėtų ligos darbo dienų.
Pakito ir vidutinė ligos atvejo trukmė. Jeigu 2016 m. vienas ligos atvejis vidutiniškai truko 12,3 darbo dienų, o 2019 m. atitinkamai 11,4 darbo dienos, tai 2020 m. dėl Covid-19 viruso kilusios pandemijos vidutinė vieno ligos atvejo trukmė padidėjo iki 13,3 darbo dienų.
Nedarbo socialinio draudimo išlaidos buvo 289 mln. eurų, tai yra trečdaliu didesnės negu planuota ir 43,6 proc. arba 87,7 mln. eurų didesnės negu 2019 metais.
Dėl pandemijos išaugus nedarbo lygiui vidutinis mėnesinis nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo 36,8 proc. didesnis nei planuota ir siekė 82,1 tūkst., o vidutinė viso mėnesio nedarbo išmoka – 350 eurų. Nedarbo socialinio draudimo išlaidos sudarė 6,2 proc. visų valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidų.
Pensininkų daugiau, mamų – mažiau
Socialinio draudimo biudžeto priskaičiuotos išlaidos 2020 metais siekė 4,69 mlrd. eurų ir buvo 3,2 proc. didesnės negu planuotos. Palyginti su 2019 m., jos padidėjo 541 mln. eurų arba 13 proc.
Didžiausią dalį išlaidų sudarė visų rūšių pensijos. Joms priskaičiuota 3,47 mld. eurų arba trys ketvirtadaliai visų išlaidų. Pensijoms išmokėta 8,6 proc. arba 275,8 mln. eurų daugiau negu 2019 metais.
Vidutiniškai „Sodra“ kiekvieną mėnesį mokėjo kiek daugiau nei milijoną pensijų, tačiau vienas gyventojas gali gauti kelių rūšių pensijas. Senatvės pensijų gavėjų buvo 612 tūkst. – apie 5 tūkst. daugiau nei prieš metus. Netekto darbingumo (neįgalumo) pensijų gavėjų sumažėjo 9 tūkst. iki 165 tūkst. žmonių, o našlių ir našlaičių pensijas gavo 241 tūkst. gyventojų.
Vidutinė metinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, buvo 399,5 eurų. Palyginti su 2019 m. vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėjo 9,7 proc.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas pernai gavo mažiau tėvų negu 2019 metais. Motinystės socialinio draudimo išlaidos buvo 350 mln.
Motinystės socialinio draudimo išmokas gavo 21 tūkst. motinų, t. y. 6,5 proc. mažiau nei planuota, o tėvystės išmokų gavo 14,4 tūkst. tėvų – 5,9 proc. mažiau nei planuota. Vaiko priežiūros išmokas iki vaikui sukako 1 metai vidutiniškai per mėnesį gavo 18,5 tūkst. apdraustųjų, o iki vaikui sukako 2 metai – 22,4 tūkst. apdraustųjų.
Išaugo krūvis darbuotojams
Pačios „Sodros“ valdymo sąnaudos siekė 80,8 mln. eurų, tai yra 7,2 mln. eurų arba 8,1 proc. mažiau negu planuota. Jos sudarė 1,7 proc. visų Fondo biudžeto išlaidų. Palyginti su 2019 metais veiklos sąnaudos paaugo 6,6 proc. – daugiausiai dėl išaugusio darbo užmokesčio.
Dėl pandemijos išaugo „Sodros“ specialistų darbo krūvis. Nors klientų aptarnavimo skyriai buvo uždaryti, ženkliai išaugo gyventojų, aptarnaujamų telefonu, srautas.
Per praėjusius metus priimta apie pusšimtis teisės aktų ir jų pakeitimų susijusių su „Sodros“ paslaugomis ir mokamomis išmokomis – daugiausia, siekiant socialiai apsaugoti gyventojus nuo pandemijos ir karantino sukeltų finansinių rizikų.
Išaugusios nedarbo, ligos išmokos, įmokų atidėjimai reiškia ir tai, kad specialistai turėjo išnagrinėti keleriopai daugiau prašymų ir priimti sprendimų dėl išmokų skyrimo bei dirbti pasikeitusiomis sąlygomis – apie trečdalį „Sodros“ darbuotojų per pandemiją dirbo iš namų.
Galiausiai „Sodros“ pajamos viršijo išlaidas 274,7 mln. eurų. Praėjusiais metais Vyriausybė leido „Sodrai“ naudoti rezervo fondą, kuriame buvo sukaupta 606 mln. eurų. Tačiau to neprireikė. Šiais metais pagal „Sodros“ 2020 metų veiklos rezultatus į rezervo fondą papildomai pervesta 175,8 mln. eurų.
