2019 m. ketvirtą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje buvo 1302 eurai (arba 825 eurai į rankas). Palyginti su tuo pačiu metu 2018 m., vidutinis atlyginimas tada siekė 934 eurus (arba 727 eurus į rankas).
Per metus vidutinis darbo užmokestis popieriuje padidėjo 8 proc., o į rankas –13,5 proc.
Kalbant apie visus 2019 m., pernai vidutinis darbo užmokestis į rankas augo sparčiausiai per ketverius metus. Jis buvo 728 eurai (arba 1133 eurai popieriuje). Tuo tarpu 2018 m. vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 640 eurų (807 eurai popieriuje).
„Darbo pajamos į rankas pastaraisiais metais didėja sparčiai. 2019 m. matėme patį didžiausią augimą, siekiantį 14 proc.“, – teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak jos, prie to prisidėjo neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas 2019 m. pradžioje.
„Pavyzdžiui, žmogus, kuris uždirbimo minimalią mėnesinę algą 2018 m., vien dėl neapmokestinamų pajamų dydžio didinimo į rankas gavo 10 eurų daugiau. O jeigu žmogus uždirbo vidutinį darbo užmokestį, tai dėl šito dydžio didinimo pajamos į rankas galėjo ūgtelėti apie 35 eurus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K.Zitikytė.
Pasak „Sodros“ atstovės, apie 60 proc. uždirbančiųjų minimalią ar mažesnę nei vidutinę algą, 2019 m. lyginant su 2018 m., darbo pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc.
„Jei apibendrintumėme visus dirbančiuosius, matytume, kad pusei dirbančiųjų pajamos nesikeitė, arba dėl kažkokių individualių priežasčių, galėjo ir mažėti, bet pusei, kitai daliai, pajamos didėjo. (...) 42 proc. visų dirbančiųjų pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tai galime vadinti pokyčiu, kurį, tikėtina, darbuotojai pajunta“, – sakė K.Zitikytė.
42 proc. visų dirbančiųjų pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tai galime vadinti pokyčiu, kurį, tikėtina, darbuotojai pajunta, – sakė K.Zitikytė.
Mažėja uždirbančių mažiau už MMA
Anot K.Zitikytės, augant pajamoms, toliau nuosekliai mažėja gyventojų, uždirbančių mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Tokių asmenų pernai gruodį buvo 9,4 proc. (105 tūkst. visų dirbančiųjų). Tokias pajamas gaunančių gyventojų, palyginti su 2017 metais, sumažėjo trečdaliu.
Profesijos, kurių atstovai uždirba mažiau nei MMA, yra valytojai ir kambarinės, įmonių ir verslo paslaugų sričių vadovai, parduotuvių pardavėjai, nekvalifikuoti darbuotojai ir kt.
Tuo tarpu sparčiau nei šalies vidurkis 2019 m. darbo užmokestis didėjo sveikatos specialistams, dėstytojams, mokytojams.
„Šis pajamų didėjimas gali būti siejamas su politiniais sprendimais, didesnėmis biudžeto galimybėmis arba kai būdavo nusprendžiama vieniems ar kitiems tas pajamas padidinti“, – aiškino K.Zitikytė.
Kaip vardijo „Sodros“ atstovė, į rankas gaunamų pajamų atskirtį didina vyrų ir moterų darbo pajamų atskirtis, didėjanti regionų atskirtis, šešėlinė ekonomika. Atskirtį padeda mažinti MMA ir NPD didinimas.
Vidutinė nedarbo išmokų suma siekė 338 eurus
K.Zitikytė priminė, kad 2017 metais pasikeitė nedarbo išmokų mokėjimo tvarka – joms gauti keliami mažesni stažo reikalavimai, pačios išmokos mokamos ilgiau, o tai reiškia, kad daugiau žmonių jas gauna.
„Vis dėlto, nepastebime ryšio tarp palankesnių socialinių garantijų praradus darbą ir nedarbo lygio. Mokamų nedarbo išmokų skaičius išaugo, tačiau nedarbo lygis beveik nepakito“, – teigė K.Zitikytė.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. gruodį nedarbas siekė 6,6 proc., o išmokas gavo beveik 62 tūkst. gyventojų. 2018 metų gruodį nedarbas siekė 6,7 proc., o išmokų gavėjų skaičius buvo 60 tūkst.; 2017 m. gruodį, tik įsigaliojus pataisoms, nedarbas siekė 7,6 proc. o išmokų gavėjų skaičius – beveik 47 tūkst.
Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 2019 m. gruodį siekė 744 eurus. Ją gavo 2 tūkst. (3 proc.) gavėjų.
Beveik 8 tūkst. (18 proc.) gavėjų išmoka neviršijo 500 eurų. Tuo metu vidutinė nedarbo draudimo išmoka sudarė 338 eurus.
Pastebima, kad vis didesnė nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų dalis yra jauni žmonės – daugiausiai bedarbių yra 25–30 metų amžiaus gyventojų grupėje.
