Tai BNS patvirtino „valstiečių“ atstovai Rima Baškienė ir Stasys Jakeliūnas bei socialdemokratas Algirdas Sysas. Tačiau parlamentarai skirtingai vertina, kaip turėtų būti panaudotos atsilaisvinusios lėšos.
Pasak Seimo pirmosios vicepirmininkės R.Baškienės, šias lėšas reikėtų skirti papildomam pensijų didinimui. Socialinis modelis numato pensijų indeksavimą nuo 2017-ųjų pradžios – tai jas padidintų vidutiniškai 15-16 eurų, tačiau, anot R.Baškienės, to nepakanka.
„Pensijų didinimui, pirmiausia (...) Koks mūsų pažadas buvo – didinti pensijas, nes jos yra tragiškos“, – BNS sakė R.Baškienė.
„Valstiečiai“ Seimo rinkimų programoje buvo įsipareigoję nuo 2017 metų liepos 1 dienos padidinti pensijas 40 eurų. Anksčiau tai BNS patvirtino ir S.Jakeliūnas – anot jo, pensijos nuo liepos papildomai turėtų būti didinamos nepriklausomai nuo to, kaip jos keisis nuo sausio.
Dabar S.Jakeliūnas, kuris yra parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, teigia, kad papildomas pensijų didinimas kol kas yra atidėtas.
„Niekur tie 80 mln. eurų kol kas neina – sprendimai dar nepriimti dėl papildomų pensijų didinimo, apie tai bus kalbama ir galvojama jau kitais metais Neliesime pensijų didinimo su šiuo biudžeto projektu“, – BNS penktadienį tvirtino S.Jakeliūnas
„Biudžeto deficito mažinimui, juos nebūtina išleisti,“ – pridūrė S.Jakeliūnas, paklaustas, kai bus panaudotos sutaupytos lėšos.
Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo galvoti apie „Sodros“ skolos mažinimą.
„Einamiesiems reikalams, „Sodros“ skolos mažinimui“, – BNS sakė A.Sysas.
Šių metų spalio pradžioje „Sodra“ buvo pasiskolinusi 3,746 mlrd. eurų, iš kurių 3,356 mlrd. eurų sudarė skola Vyriausybei, o 390 mln. eurų – komerciniams bankams.
Šių metų spalio pradžioje „Sodra“ buvo pasiskolinusi 3,746 mlrd. eurų, iš kurių 3,356 mlrd. eurų sudarė skola Vyriausybei, o 390 mln. eurų – komerciniams bankams.
Lietuva EK prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą.
Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Būtent dėl šio modelio įgyvendinimo kaštų Lietuva rizikuoja nevykdyti valdžios sektoriaus struktūrinio deficito rodiklio – jis gali siekti 1,3 proc. (iš jų socialiniam modeliui tenka 0,5 proc.), taip pat nukrypsta ir nuo šių metų pavasarį patvirtintoje Stabilumo programoje numatyto vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. deficitas). Jei šias išlaidas būtų leista priskirti struktūrinei reformai – pagal ES teisę Lietuvos maksimali leistina struktūrinio deficito riba padidėtų nuo 1,1 proc. iki 1,6 proc. ir Stabilumo bei augimo pakto reikalavimai nebūtų pažeisti.
Europos Komisija praėjusią savaitę jau įspėjo Lietuvą dėl galimo pažeidimo ir nurodė, kad socialinis modelis bus vertinamas, kai naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks 2017 metų biudžeto projektą, o galutinis vertinimas bus pateiktas tik kartu su 2017 metų stabilumo programos vertinimu – kitų metų pavasarį.
Tuo metu Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad dabartinis biudžeto projektas pažeidžia Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, pagal kurį kitų metų struktūrinis balansas turi būti nors 0,1 punkto geresnis nei šiemet (planuojamas 0,9 proc. deficitas). Valstybės kontrolė atlikdama savo vertinimą neturi galimybės atsižvelgti į ES teisės nuostatas, susijusias su struktūrinės reformos vykdymo išlyga, kadangi jos nėra pilnai perkeltos į Lietuvos teisę.
