Pirmadienį Vyriausybės pasitarime buvo pristatyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko sudarytos darbo grupės ruošiamos ilgalaikės „Sodros“ reformos tarpiniai rezulatai.
Po pasitarimo ministras aiškino, kad esminių spendimų nebuvo priimta – Vyriausybės nariams pateikta informacija apie darbo grupės veiklą, ministrai apsikeitė nuomonės apie ruošiamą reformą. „Iki vasario mėnesio darbo grupė turi pateikti sprendimus ir aš, kaip ministras, juos teiksiu Vyriausybei. Tačiau kadangi kalbame apie tikrai ilgo laikotarpio pertvarkas, periodiškai Vyriausybės pasitarimuose aptariama, kaip darbo grupei sekasi“, – sakė jis.
Anot D.Jankausko, daugiausia dėmesio skirta pensijų sistemos pertvarkos gairėms. Ateityje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bus vis daugiau pensininkų ir vis mažiau dirbančiųjų, iš kurių mokamų mokesčių senjorams mokamos pensijos. Todėl ruošiama pensijų reforma, pagal kurią iš „Sodros“ būtų mokama tik dalis senatvės pensijos. Jos dydis priklausytų nuo pensininko darbo stažo ir „Sodrai“ mokėtų įmokų dydžio. Kita dalis būtų mokama iš valstybės biudžeto, taigi jos dydį lemtų tuometė šalies finansinė situacija: dirbančiųjų ir jų mokamų mokesčių dydis.
Šiandien pateiktame projekte nebuvo atsakyta į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kaip suderinti du nesuderinamus dalykus, – kalbėjo E.Masiulis.Tuo tarpu susisiekimo ministras Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis sakė, kad pensijų sistemos pertvarkos projekte „nebuvo atsakyta į kai kuriuos klausimus“, trūksta aiškesnių reformos gairių. Be to, projektas ateityje pareikalautų papildomų valstybės pinigų.
„Šiandien pateiktame projekte nebuvo atsakyta į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kaip suderinti du nesuderinamus dalykus. Pirmiausiai, prognozuojant 20–30 metų ar 40 metų į priekį, akivaizdžiai matyti, kad demografinė situacija prastėja, dirbančiųjų skaičius mažėja, o tų, kuriems reikia mokėti pensijas, skaičius auga. Antras dalykas – kaip užtikrinti, kad po 30–40 metų pensijos nebūtų sumažintos“, – kalbėjo E.Masiulis.
Anot Liberalų sąjūdžio vadovo, išryškėja, kad reforma ateityje pareikalautų papildomų pinigų iš valstybės biudžeto. „Įvertinant visas Lietuvos ekonomikos raidos prognozes, demografinį faktorių, šiandien būtų labai neatsakinga pritarti tokiam ilgalaikiam planui, kai matome, kaip „Sodros“ deficitas didėja“, – sakė ministras.
Tiesa, ministras pabrėžė, kad kol kas vyksta pradinis diskusijų etapas, todėl dar anksti labai kritikuoti ruošiamas gaires.
(Papildyta 14.12 val.) Teks grįžti prie diskusijų apie pensinį amžių
„Buvo pristatyti darbo grupės, kuri dirba gerą pusmetį, tarpiniai rezultatai. Mums iškilo tam tikri tarpiniai klausimai, kaip būtų galima matyti visos pensijų sistemos perspektyvą ne artimiausiais metais, o dešimtmečiais, kaip turėtume matyti, kokią naštą mūsų visuomenė galės panešti“, – po Vyriausybės pasitarimo apibendrino jos vadovas Andrius Kubilius. Pasak jo, svarstoma, „kaip padaryti, kad po 15 metų išeisiantys į pensiją negautų 30 proc. mažesnių pensijų“. Esą sutarta, kad suformulavus kelis esminius klausimus darbo grupei, diskusija dėl senatvės pensijų sistemos pertvarkos būtų pratęsta po savaitės arba po dviejų.
Vienas iš sprendimų, kuris yra ir Prancūzijoje ir daugelyje kitų valstybių svarstomas, – pensinio amžiaus ilginimas, – sakė A.Kubilius.Paklaustas, ar pusmetį dirbusi darbo grupė neparengė tinkamų atsakymų į kylančius klausimus, A.Kubilius tikino, kad atsakymai „yra žinomi, bet mes norime, jog jie būtų išdėstyti labai aiškia forma“.
Ministras pirmininkas kalbėjo, kad pensijos galėtų didėti nedidinant mokesčių, bet „reikia atkreipti dėmesį“, kas daroma kitose Europos valstybėse. „Vienas iš sprendimų, kuris svarstomas ir Prancūzijoje, ir daugelyje kitų valstybių, – pensinio amžiaus ilginimas“, – sakė jis.
Anot A.Kubiliaus, nors Seime prieš pusmetį buvo padaryta pauzė svarstant galimybę vėlinti pensinį amžių Lietuvoje iki 67 metų, prie to neišvengiamai teks grįžti.
„Ilgailaike prame iš tikrųjų mes ne vieną kartą esame sakę ir kartoję, kad taip. Mes tikrai nesame kuo nors kitokie, palyginti su Skandinavijos šalimis, su Vokietija, Prancūzija, ar daugybe kitų Europos valstybių, kur būtent šie sprendimai leidžia tų šalių visuomenėms į pensijų sistemos ateitį žiūrėti su didesniu užtikrintumu, kad pensijos už 15 metų nebus mažesnės, palyginti su dabar gaunamomis“, – tvirtino premjeras.
