Briuselio parengtame augimo ir užimtumo pakte raginama imtis priemonių, kurios įvairiomis formomis skatintų ne tiek taupyti, kiek auginti ūkį ir kurti darbo vietas, tiesa, ne skolos sąskaita. Kartu norima griežtinti priežiūrą ir apsunkinti galimybes valstybėms piktnaudžiauti. Be kita ko, supaprastėtų administracinės procedūros, būtų lanksčiau perskirstomos struktūrinių fondų lėšos, teikiama parama verslui.
Europos Komisija (EK) siūlo Lietuvai mažinti perviršinį deficitą, visapusiškai reformuoti pensijų sistemą, suderinti pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles, pagerinti papildomo kaupimo sistemas, spręsti nedarbo, visų pirma – jaunimo, nekvalifikuotų darbininkų ir ilgalaikių bedarbių, problemą, liberalizuoti atleidimo ir darbo laiko tvarką, vietoj socialinės paramos skatinti aktyvumą, gerinti pastatų energetinį efektyvumą, valstybės įmonėse atskirti nuosavybės ir reguliavimo funkcijas.
Norint padidinti biudžeto pajamas, rekomenduojama mažinti ūkio augimą ribojančius mokesčius ir kartu įvesti tokius, kurie didelės įtakos augimui neturi, pavyzdžiui, automobilių ar nekilnojamojo turto.
Be susitarimo euro zona subyrės?
Ilgai lauktas ES viršūnių susitikimas taps testu, ar euro zonos šalių lyderiai pajėgūs reorganizuoti bendros valiutos sistemą. Jam artėjant lūkesčiai ėmė slopti. Mat tapo akivaizdu, kad šį kartą nebus sutarta dėl jokių konkrečių priemonių, tik nubrėžtos tolesnių veiksmų gairės. Ryškesnis paveikslas šiuose rėmuose turėtų atsirasti iki gruodžio.
Ligšioliniai veiksmai nedavė apčiuopiamų rezultatų, taigi norima parodyti rinkoms ES rūpestį, atkurti silpnėjantį pasitikėjimą bankais, užtikrinti glaudesnį jų bendradarbiavimą, imtis gaivinti ekonomiką, kartu laikantis fiskalinės drausmės.
Euro zona tapo tokia trapi, kad nesusitarus dėl būtinų veiksmų ji tiesiog subyrės, įspėjo savaitraštis „Economist“. Net jei lyderiai aktyviai agituoja už įvairias priemones, pavyzdžiui, bankų sąjungą ar tiesioginį kišimąsi į valstybių skolų reikalus, užduotis atrodo esanti ne jų jėgoms.
Italijos premjeras Mario Monti perspėjo, kad jei ES narių lyderių susitikimas nebus sėkmingas, padariniai gali būti apokaliptiniai: daugumai šalių teks toliau taikstytis su didelėmis palūkanomis, o tai paveiks įmones, taigi ir ekonomikos augimą.
Vienas iš dienraščio „Financial Times“ apžvalgininkų pažymėjo, kad Briuselyje nepriėmus jokio susitarimo pirmi efektą pajus bankai. Esą kodėl gyventojai turėtų savo pinigus patikėti jiems, kai užsienio investuotojai perkelia savo lėšas, o ES rengiasi kontroliuoti kapitalą. Gali šoktelėti palūkanos rinkose.
George'as Sorosas kaltę jau verčia Vokietijai
Prieš pat susitikimą ES prezidentas Hermanas Van Rompuy paskelbė ataskaitą dėl pinigų sąjungos perspektyvų, kurią parengė kartu su EK, vadinamąja Euro grupe ir Europos centriniu banku (ECB). Ši ataskaita bus bloko narių lyderių pokalbių tema ir oficialiose diskusijose, ir prie vakarienės stalo ketvirtadienį, ir per pietus penktadienį.
Ataskaitoje numatyta sukurti Europos iždą, kuris galėtų kontroliuoti ne tik centrinį, bet ir nacionalinius biudžetus. Iki šiol euro zonos narės buvo įpareigotos išlaikyti savo deficitus žemesnius už tam tikrą lygį. Ši institucija galės priversti taip pakeisti biudžetus, kad deficitai būtų sumažinti.
Siūloma apriboti skolas, kurias galėtų prisiimti atskiros ES narės, įtvirtinti veto nacionaliniam biudžetui, jei dėl jo būtų viršytas šalies skolos limitas, ištirti galimybę eurozonai bendrai skolintis. Turėtų būti sukurtas bankų kontrolės mechanizmas ir bendra bankų depozitų schema. Ataskaitoje kalbama apie vieningą darbo santykių reguliavimą ir mokesčių dydžių politiką.
Daugelis (pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, M.Monti, EK vadovas Jose Manuelis Barroso) agituoja už euroobligacijas, kurios leistų šalims, nepajėgiančioms gauti paskolų iš bankų, pasiskolinti už nedideles palūkanas. Euroobligacijos būtų lyg vyriausybių obligacijos, tik jas išleistų visos 17 euro zonos narių kartu.
Vokietija ir kai kurie kiti tam paprieštaravo – esą narės vykdo savo ekonominę politiką. Kanclerė Angela Merkel trečiadienį euroobligacijas pavadino netinkamomis ekonominiu požiūriu ir neproduktyviomis. Susitikime jokių apčiuopiamesnių išvadų šiu klausimu nesitikima.
Žinomas investuotojas George'as Sorosas neseniai dienraštyje „Financial Times“ gyrė euroobligacijas. Jo siūlymu, euro zonos valstybės turėtų įsteigti fondą, kuris supirktų krizės pakirstų euro zonos šalių skolas ir priverstų jas laikytis įsipareigojimų bei vykdyti reformas. Jei likusios valstybės susitars dėl bendros valiutos gelbėjimo priemonių, o Bundestagas jas atmes, Vokietija turėtų prisiimti atsakomybę dėl euro gelbėjimo plano sužlugdymo, rašė milijardierius.
Pietiečių noras skatinti augimą susijęs su didesnėmis išlaidomis. Drausmingesni šiauriečiai, pavyzdžiui, skandinavai, prie kurių šliejasi ir Lietuva, nenori didinti išlaidų valstybės skolos sąskaita. Kita takoskyra pastebima tarp eurą turinčių ir neturinčių šalių. Mums, kaip ir britams, kurių didžiausios prekybos partnerės yra būtent euro zonos šalys, pravarti kuo stipresnė sąjunga.
100 milijardų Ispanijai džiugino tik keletą valandų
Europa atsidūrė spąstuose. Lyderiai įsitikinę, kad eurą išgelbės didesnė integracija. Bendrai valiutai išsaugoti reikia kitokios euro zonos ir ES apskritai, bet imtis radikalių reformų gėdijamasi, nes paprasti žmonės jas gali sutikti nepalankiai. Pavyzdžiui, dėl to, kad didesnė nacionalinių biudžetų kontrolė gali suduoti smūgį valstybių identitetui.
M.Monti prieš kelias dienas pareiškė, kad Europa turi vieną savaitę eurui išgelbėti. F.Hollande'as dar anksčiau paragino priimti augimo paktą. Lyderiai turi planų, bet nekontroliuoja situacijos. Reaguoja, bet nesugeba suvaldyti krizės. Nuolat kartoja klaidas, nes nesupranta krizės, kurią patys sukūrė. Metasi nuo vieno vaisto prie kito: anksčiau kūrė gelbėjimo fondus, paskui pradėjo kalbėti apie euroobligacijas, dabar favorite tapo bankų sąjunga, praėjusią savaitę ironizavo britų transliuotojo BBC tinklalapis.
Žinia apie 100 mlrd. eurų, kuriuos euro zonos valstybės neseniai pažadėjo Ispanijos bankams, sutikti sveikinimais. Tik po kelių valandų susivokta, kad tai buvo paskola, kuri tik padidino vyriausybės skolą, kartu pademonstruota, kad Madridas nesugeba tvarkytis pats.
Netrukus po Ispanijos dėl finansinės paramos ekonomikai gelbėti kreipėsi Kipras. Jau anksčiau pagalbos paprašė Graikija, Airija ir Portugalija. Kiprui iki birželio 30 d. reikia bent 1,8 mlrd. eurų (maždaug 10 proc. bendrojo vidaus produkto), kad galėtų rekapitalizuoti antrą pagal dydį banką „Cyprus Popular Bank“, kuris patyrė nuostolių dėl krizės Graikijoje.
Euro zonos pirminė problema – kad Pietų Europos šalys buvo nekompetentingos, sparčiai augino algas, todėl importavo daugiau nei eksportavo, o skirtumą skolinosi. Didžiulės skolos, nesugebėjimas tvarkytis su kylančiomis problemomis ir Vokietijos nenoras atverti joms piniginę sukėlė finansinę paniką, todėl pietiečiams skolintis tapo gerokai sudėtingiau.
Finansų rinkų sąstingis, jau nekalbant apie vyriausybių siekį sumažinti išlaidas ir ECB dėmesį kainų stabilumui, grasina įstumti visą žemyną į gilią ir ilgą recesiją.
Pirmas uždavinys – atkurti pasitikėjimą bankais. Blogas euro zonos bankų paskolas reikia padengti lėšų injekcijomis, BBC tinklalapyje siūlė viena ekspertė. Depozitus savo bankuose turi garantuoti visa euro zona, kad investuotojai nustotų panikuoti ir kelti savo lėšas iš pietinių šalių, kurioms gresia pasitraukimas iš bendros valiutos, į Vokietiją ir vis dažniau į Šveicariją bei Daniją.
Investicijos į infrastruktūrą ir struktūrines reformas
Augimo pakto – reformų, skirtų Europos ekonomikoms ūgtelėti ir susilpninti skausmą, kurį sukėlė vyriausybių karpymo politika – pareikalavo F.Hollande'as. Ekspertai skatina imtis didelių investicijų į infrastruktūrą, ypač pietų valstybėse, panašiai, kaip Vakarų Vokietija skatino Rytų Vokietiją po susivienijimo 1990 m. Projektų obligacijas leistų EK, o paskolinti pinigai būtų leidžiami infrastruktūros projektams finansuoti.
Jie taip pat siūlo padidinti Europos investicijų banko galimybes skolinti ir sukurti projektų obligacijas. Pastarosioms pritaria vokiečiai, nesuprantantys, kodėl privalo savo pinigais gelbėti į skolų liūną įklimpusius pietiečius. Jie taip pat bijo brangesnių paskolų sau, mat nustatant palūkanas gali būti pradėta vertinti ne viena Vokietija, o visa euro zona. Be to, turtingų vokiečių pagalbą pietiečiai gali suprasti kaip paskatą skolintis toliau.
Ekspertai sutaria, kad visoms ES narėms būtina imtis struktūrinių reformų, kurios užtikrintų ilgalaikį augimą ir sustiprintų vyriausybių finansus: panaikinti konkurencijos apribojimus, pavėlinti pensijos amžių, ilgainiui atleisti nemažai valstybės tarnautojų, palengvinti žmonių įdarbinimo ir atleidimo tvarką.
Graikijos pasitraukimas – laiko klausimas?
Viena iš temų, kurios bus karštai aptariamos Briuselyje, – Graikijos reformų programa. Po gegužės viduryje surengtų antrų rinkimų per du mėnesius Graikijoje valdančiąją koaliciją suformavo trys partijos, iš kurių dvi tvirtai remia skolintojų reikalaujamas taupymo priemones bei reformas, pavyzdžiui, sumažinti minimalią algą, pensijas ir išlaidas, atleisti dalį valstybės tarnautojų.
Dėl sveikatos problemų susitikime nedalyvaus naujasis premjeras Antonis Samaras. Jam praėjusį šeštadienį pabaigoje, vos praėjus eiti pareigas, buvo atlikta akies operacija, todėl medikai neleido politikui skristi. Vietoj premjero Briuselyje laukiama užsienio reikalų ministro Dimitrio Avramopoulo.
Lyg būtų maža šių nesklandumų, ligoninėje atsidūrė ir naujasis finansų ministras Vassilis Rapanas, kuris vos po poros dienų paskelbė atsistatydinantis.
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad rinkimų rezultatai tik atitolino, bet neeliminavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Anot „Financial Times“ apžvalgininko, Graikijai protingiau palūkėti kitų metų, mat ją kol kas slegia vadinamasis pirminis deficitas – iki palūkanų mokėjimo. Lengviausia šį kelią dabar esą būtų pasirinkti Italijai, kuri taip pat skęsta skolose, bet turi nedidelį deficitą. Dėl 6 proc. viršijančių palūkanų ir prarasto konkurencingumo Italija esą negali vienu metu būti moki ir likti euro zonoje.
Grasina sumažinti paramą Lietuvai
Briuselyje žadama aptarti ir naują ES finansinę perspektyvą 2014-2020 metams. Tiesa, diskusija suksis apie tai, kaip lėšas orientuoti į augimą ir pasiųsti signalą rinkoms, kad situacija valdoma ir galima pasitikėti finansų sektoriumi, o konkretūs skaičiai nebus patvirtinti.
Neseniai finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas paskelbė, kad šioje finansinėje perspektyvoje Baltijos šalims skiriama parama gali padidėti nuo siūlytų 2,5 proc. iki 2,9 proc. BVP.
Pritaikius EK pasiūlytą formulę, Lietuva gautų milijardu litų mažiau nei 2007–2013 m., kai buvo numatyta skirti 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų). Jei pavyktų susitarti dėl didesnio skaičiaus, parama iš esmės nesikeistų.
