Nuo 1985 metų visi kakavmedžių sodinukai ir sėklos privalo būti patikrinti Tarptautiniame kakavos karantino centre (International Cocoa Quarantine Centre), esančiame netoli Redingo universiteto.
Naujajame centre sodinukai bus tiriami, prieš leidžiant juos sodinti. „Pagrindinis dalykas, kuris turėtų pagerinti kakavos kokybę, yra būtinybė tiekti sveikus sodinukus. Reikia mechanizmo, kuris sustabdytų kenkėjų ir ligų plitimą kartu su sodinukais ir sėklomis“, – aiškino Redingo universiteto projekto vadovas prof. Paulas Hadley.
Naujose patalpose, kurių statybos kainavo apie pusę milijono svarų sterlingų, dirbama jau apie metus. Apie 400 kakavmedžių rūšių čia auga moderniame stikliniame šiltnamyje, čia jie stebimi, stengiamasi juos auginti ekologiškai ir pigiai.
Vėsus Didžiosios Britanijos klimatas leidžia išvengti šiltiesiems kraštams būdingų augalų ligų ir kenkėjų, kurie plinta Pietų ir Centrinėje Amerikoje bei Karibuose.
Po dvejų metų karantino saugios ir švarios sėklos keliauja iš Readingo universiteto į 20 įvairių šalių, taip pat – ir į Vakarų Afriką, kur užauginama 75 proc. reikalingo kakavos pupelių kiekio, kuris sunaudojamas gaminant šokoladą.
Bet net ir pažabojus siaučiančias ligas šokolado poreikis yra didesnis, nei rinkoje atsiduriantis kakavos pupelių kiekis. Todėl netrukus gali pasijusti jų kiekis, nes paklausa auga nuolat. Ypač tai stebima Kinijoje, kur augant pragyvenimo lygiui žmonės suvalgo vis daugiau saldumynų.
Kakavmedžius paprastai augina smulkieji žemdirbiai, kurie turi 1-2 hektarus žemės. Norint padidinti derlių, būtina išvesti naujas, derlingesnes kakavmedžių veisles ir pagerinti jų priežiūrą. Anot specialistų, tai padaryti galima, bet jeigu nebus imtasi – šokoladas gali tapti prabangos preke.
