SEB banko Lietuvoje periodiškai atliekamas gyventojų verslumo tyrimas šiemet parodė, kad verslą pradėti pasiryžusių moterų dalis sumažėjo iki 11 procentų. Palyginti su pernai, nuosavą verslą pradėti buvo suplanavusios 15 proc. apklaustųjų. Be to, tyrėjams šiemet buvo kur kas sudėtingiau nustatyti didžiausias kliūtis, kurios atgraso ir stabdo moteris nuo verslo kūrimo: per šių metų apklausą nepasitaikė taip akivaizdžiai dominuojančių atsakymų, kaip per tyrimus ankstesniais metais.
Iš to galima daryti prielaidą, kad labiausiai moterims ir visai visuomenei šiuo metu įtaką daro dėl ekonomikos lėtėjimo atsiradęs emocinis fonas, infliacijos padariniai, taip pat – geopolitinė įtampa.
Tačiau yra ir gerų požymių. Naujausia apklausa parodė, kad traukiasi moterų nepasitikėjimas savo verslo idėjomis. Pasitikėjimo savimi stoka anksčiau buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl moterys netapdavo verslininkėmis. Pavyzdžiui, pernai net dvi iš penkių moterų nuo verslo labiausiai stabdė būtent nepasitikėjimas savo idėja. Palyginti šiemet tai kliūtis yra maždaug vienai iš penkių moterų.
Panaši dalis moterų kaip didžiausią kliūtį kelyje į verslą įvardijo administracinę naštą – biurokratiją, mokesčius. Akivaizdu, kad pagalba šioje srityje vis dar gali būti labai vertinga. Tai pasakytina tiek apie moteris, tiek apie vyrus, kurie norėtų imtis verslo, bet vis dar delsia.
Vyrų vadovų dvigubai daugiau negu moterų
Pasaulio banko duomenimis, išsivysčiusiose šalyse moterys valdo apie trečdalį privataus verslo. O besivystančiose šalyse, kuriose vienam gyventojui tenka mažesnės pajamos, moterų verslumas yra dar mažesnis – moterų, kurios verčiasi verslu, yra tris kartus mažiau negu vyrų. Žinant, kad mūsų šalyje moterų vadovių yra dukart mažiau negu vyrų, Lietuvą galima priskirti prie pažangesnių valstybių, tačiau dar yra kur tobulėti.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, per šešerius metus einančių vadovaujamas pareigas moterų dalis padidėjo 3,6 procentinio punkto – iki 36,9 procento. Teigiama, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų šioje srityje mažėja.
Vis dėlto Lietuvoje per apklausą beveik du trečdaliai (63 proc.) moterų nurodė, kad į vyrus verslininkus žiūrima rimčiau. Sunku pasakyti, ar šią poziciją lėmė konkreti respondenčių patirtis, ar įsitikinimai dėl vis dar gajų stereotipų. Net kas antra moteris (54 proc.) sutiko su teiginiu, kad būtent lyčių stereotipai lemia nevienodas vyrų ir moterų galimybes gauti finansavimą.
SEB ir kiti verslą finansuojantys bankai Lietuvoje laikosi aiškios lygių galimybių politikos ir net skatina moteris imtis privačios veiklos. Akivaizdu, kad nuosavas verslas yra viena iš galimybių uždirbti daugiau, kurti darbo vietas kartu prisidedant prie ekonomikos augimo ir svarbių pokyčių.
Neišnaudota galimybė kurti tvaresnius verslus
Pastaraisiais metais vis daugiau ekspertų atkreipia dėmesį būtent į moterų galimybes prisidėti įgyvendinant žaliuosius pokyčius. Europos investicijų bankas ištyrė, kad verslai, kuriuos valdo moterys, pasiekia geresnių rezultatų tvarumo srityse – jų įmonių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) rodikliai yra aukštesni už vidurkį.
Prieita prie išvados, kad moterys vadovės numato kasdien kylančią aplinkosaugos, socialinės ir organizacijos valdysenos sričių riziką ir su ja puikiai susitvarko. Net 60 proc. įmonių, kurias valdo moterys, tvarumo pažangą ekspertai įvertino aukštais balais, dar 30 proc. įvertinta vidutiniškai. Visa tai rodo, kad moterys geba rasti taiklių sprendimų, kaip įmonėje kurti lyčių pusiausvyrą, užtikrinti lygias galimybes, tausoti išteklius ir kt.
Kita vertus, tvarumo specialistų paklausa pasaulyje ir Lietuvoje labai sparčiai auga. Tvarumo žinios apskritai vis dažniau tampa įkvėpimu ir paskatina kurti naujus produktus bei verslo modelius. Įrodymų toli ieškoti nereikia, nes ir drabužių iš antrų rankų rinką plečiantis „Vinted“, ir pasivaikščiojimą vietoj transporto skiepijanti „Walk15“ išaugo iš verslių moterų idėjų ir keičia pasaulį jau dabar.