„Pradėjus koalicijos darbus 2019 m., Vilniaus atliekų sistemą radome sudėtingoje situacijoje. Labiausiai neramino užstrigę konkursai atliekų išvežimo ir tvarkymo paslaugoms įsigyti. Tačiau sugebėjome greitai išspręsti susiklosčiusią situaciją ir atstatyti atliekų surinkimo ir tvarkymo funkcijų vykdymą, užtikrinome procesų efektyvumą ir pakėlėme kokybės kartelę, o dabar galime kalbėti ir apie sistemos išlaikymo kaštų mažinimą“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pasak vicemero, dėl Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus vykdomos atliekų tvarkymo kontrolės ir sumažėjusių administravimo kaštų šiemet sutaupyta beveik 1,4 mln. eurų. Dėl šių sutaupymų bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio 2022 m. vilniečius pasieks mažesnės sąskaitos už komunalinių atliekų sutvarkymą nei šiemet.
Skaičiuojama, kad vidutinio 60 kv. m buto gyventojams, šiais metais už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjusiems 54,61 Eur, rinkliavos mokestis sumažės kiek daugiau nei 8 eurais – iki 46,56 Eur. Tuo tarpu 170 kv. m ploto individualaus namo gyventojai sutaupys daugiau nei 12 eurų – 2021 m. sumokėję 91,29 Eur, 2022 m. tokie gyventojai gaus maždaug 78,89 Eur dydžio sąskaitas.
Sąskaitos, priklausomai nuo nekilnojamojo turto kategorijos, mažės ir negyvenamosios paskirties objektų savininkams: viešbučių, administracinių pastatų, prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties objektų, garažų, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo patalpų, taip pat mokslo, kultūros ir švietimo, sporto, poilsio bei gydymo įstaigų, degalinių, religinių objektų, specialiosios paskirties pastatų ir sodų savininkams.
Bendras vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudų dydis 2022 m. sieks 150,75 Eur/t.
Daugiausiai mokės netinkamai paliekantys atliekas
Atnaujintuose rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose taip pat numatyta, kad nuo 2023 m. didesnis rinkliavos mokestis bus taikomas netinkamai atliekas per 2022 m. tvarkiusių namų gyventojams.
Rinkliavos dydis kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime bus perskaičiuojamas tiems rinkliavos mokėtojams, prie kuriems priskirtų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių bus rastos ir sutvarkytos tokios atliekos, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingos atliekos, padangos, automobilių ardymo ir kitos neleistinai paliktos atliekos.
Taikydama šį principą, Vilniaus miesto savivaldybė tikisi ir toliau skatinti gyventojus atidžiau tvarkyti buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas ir naudotis teisėtais atliekų šalinimo būdais. Tarp jų – didelių gabaritų atliekų aikštelės, stotelės „Dėkui“, privačios aplinkai kenksmingų atliekų (elektroninių prietaisų, tepalų, padangų, baterijų, medikamentų) surinkimo iniciatyvos ir didelių gabaritų atliekų išvežimo paslauga Vilniaus mieste, kuri rinkliavos mokėtojams papildomai nekainuoja.
Rūšiuojantiems – mažesnės sąskaitos
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat primena, kad rinkliavos dydį lemia ir faktiškai priduotų atliekų svoris. Gyventojai, kurie rūšiuoja atliekas, taip mažina mišrių komunalinių atliekų kiekius, todėl juos pasiekia mažesnės sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui, 2021 m. Vilniaus mieste mišrių komunalinių atliekų kiekis buvo 4,7 tūkst. tonų mažesnis nei prognozuotas. Tai sostinei leido sutaupyti 0,8 mln. eurų ir atsispindės kitų metų rinkliavos mokėjimuose.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, už pakuočių atliekų išvežimą ir tinkamą sutvarkymą gyventojai sumoka įsigydami supakuotus gaminius, todėl svarbu pakuočių atliekas, kurias galima perdirbti, šalinti rūšiavimo konteineriuose. Tais atvejais, kai pakuočių atliekos yra didelių gabaritų ir netelpa į konteinerio angą, jas būtina sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir vis vien patalpinti į konteinerius, jokiu būdu nepalikti šalia jų.
