Agentūra dabartinį Latvijos kredito reitingo lygį grindžia valstybės finansiniu pajėgumu, naryste euro zonoje ir nedidele valstybės skola.
Agentūros nuomone, šiais metais Latvijos ekonomika susitrauks 0,3 proc. dėl sumažėjusio vidaus vartojimo ir investicijų, taip pat dėl sumenkusios išorinės paklausos pagrindinėse prekybos partnerėse euro zonoje.
Tačiau kitais metais, anot agentūros ekspertų, ekonomikos atsigavimą skatins didėsianti vidaus paklausa, augimas sieks 2 proc., sumažės infliacinis spaudimas.
Pasak S&P, 2025-aisiais Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,8 proc., 2026 metais – 2,5 procento.
Nors agentūra nemato atviro Rusijos karinių veiksmų eskalavimo NATO valstybių narių teritorijoje rizikos, neigiamą Latvijos kredito reitingo perspektyvą ji grindžia išliekančiomis netiesioginėmis Rusijos karo Ukrainoje rizikomis, dėl kurių gali padidėti valstybės išlaidos gynybai ir atsirasti spaudimas ekonomikai bei viešiesiems finansams.
Latvijos reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą S&P pakeitė 2022-ųjų pabaigoje.
