Šių metų balandžio pabaigoje visoje Lietuvoje startavo projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (trumpiau – RAIN-2) statybos darbai. Šio projekto tikslas – priartinti kaimą prie miesto ir suteikti kaimiškų vietovių gyventojams galimybę naudotis kokybišku interneto ryšiu.
Vartotojui – galimybė rinktis iš kelių operatorių
Kaip teigė Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktorius Gytis Liaugminas, ankstesniais metais vykdyto pirmojo RAIN projekto metu buvo nutiesta apie 3400 km šviesolaidinių kabelinių linijų ir sukurta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra 468 Lietuvos kaimiškosiose seniūnijose, iš jų 241 anksčiau neturėjo jokio interneto ryšio prieigos, o likusios – tik siaurajuostį internetą. Šių kaimiškųjų seniūnijų centrai buvo sujungti su 51 savivaldybe, sukuriant vieningą tinklą. Šiuo metu įgyvendinamame RAIN tinklo plėtros projekte numatoma nutiesti 4400 km šviesolaidinių kabelinių linijų, kuriama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra bus atvesta į ne mažiau kaip 770 šalies miestelių ir kaimų.
„Svarbu tai, kad šiuo metu vykdomo projekto metu bus prijungti jau esami operatorių infrastruktūriniai objektai, todėl plačiajuostis ryšys pasieks 98 proc. Lietuvos teritorijos. Pavyzdžiui, bus prijungta apie 1000 bevielio ryšio operatorių bokštų. Taip pat bus sudarytos žymiai geresnės sąlygos visiems esamiems ir būsimiems plačiajuosčio ryšio operatoriams pasinaudoti RAIN infrastruktūra – bus įrengta daugiau kaip 2500 prisijungimo taškų. Tikimės, kad tai padės sudaryti konkurencinę aplinką – kad paslaugą galutinis vartotojas galėtų rinktis iš kelių operatorių“, – teigė G.Liaugminas.
Technologijos – visiems
Anot VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vyriausiojo specialisto, projekto koordinatoriaus Vytauto Tvaronavičiaus, bendra projekto RAIN-2 vertė yra 173 mln. litų, didžioji dalis lėšų – daugiau kaip 146 mln. litų – skirta iš 2007-2013 m. Europos regioninės plėtros fondo. „RAIN-2 projekto tikslas – suteikti galimybę interneto paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmonėms bei viešojo sektoriaus institucijoms, tam, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis“, – sakė projekto koordinatorius.
 |
| 15min.lt nuotr./Vytautas Tvaronavičius |
Jį papildė Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėja Ieva Žilionienė, anot kurios, plačiajuosčio ryšio paslaugos yra vienas svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas tiek žmonių, tiek verslo įmonių, tiek viešojo sektoriaus institucijų veiklai.
„Plačiajuostis internetas suteikia galimybę žmonėms bendrauti, dirbti, šviestis, mokytis ir naudotis kitomis informacinės visuomenės teikiamomis galimybėmis, verslo įmones – plėtoti veiklą, ieškoti naujų kontaktų ir rinkų, valdyti gamybos ir prekybos procesus, viešojo sektoriaus institucijas – kurti vartotojui patogias šiuolaikiškas elektronines paslaugas, administravimo, sveikatos, švietimo, kultūros srityse“, – sakė skyriaus vedėja.
Anot V.Tvaronavičiaus, projekto įgyvendinimo metu sukurta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra priklausys valstybei, ja vienodomis sąlygomis galės naudotis ir teikti paslaugas galutiniams vartotojams (tiek gyventojams, tiek įmonėms ar įstaigoms) visi ryšio operatoriai. RAIN-2 privalo būti įgyvendintas iki 2013 metų, o atskiromis (pastatytomis) šviesolaidinėmis kabelinėmis linijomis operatoriai galės naudotis jau šiais metais.
Vilniaus rajone – 200 km linijų
Vilniaus regione iki 2013 metų planuojama nutiesti apie 930 km šviesolaidinių kabelinių linijų. Alytaus ir Vilniaus regionuose – iš viso 11-oje rajonų – darbus vykdo rangovas UAB „Ryšių statyba“. Pasak bendrovės atstovo Petro Juškausko, projekto RAIN-2 darbai pradėti šių metų gegužę ir šiuo metu labiausiai pažengę į priekį Švenčionių ir Varėnos rajone. „Tačiau tarp visų rajonų, kuriuose dirbame, išsiskiria Vilniaus – čia bus nutiesta apie 200 km linijų, taigi, šiame rajone jų bus daugiausia, bet tai normalu – juk čia veikia didžiausia infrastruktūra“, – sakė specialistas.
P.Juškauskas pripažino, kad vykdant darbus kartais tenka pasitelkti diplomatiją ir spręsti iškylančias problemas dėl žemės nuosavybės. Tačiau bendrovės atstovas džiaugėsi, jog daug žmonių supranta šio projekto svarbą: „Kai kurie gyventojai, su kuriais bendraujame, tiesiai ir sako, suprantantys, jog šis projektas skirtas ne tik ir galbūt ne tiek jiems, bet jų vaikams, anūkams“.
Trakų rajonas: visi supranta, kaip tai svarbu
Trakų rajono savivaldybėje esančioje Aukštadvario seniūnijoje aktyvūs gyventojai jau kelerius metus turi galimybę pasinaudoti viešąja interneto prieiga. Pasak seniūnės Jadvygos Dzencevičienės, dar nuo 2002-ųjų čia veikia projekto „Langas į ateitį“ įrengtas viešosios interneto prieigos taškas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Ieva Žilionienė |
Tačiau seniūnė džiaugėsi prasidėjusiais RAIN-2 statybos darbais: „Tinklai tiesiami net į atokiausius seniūnijos kaimus, labai gerai, kad žmonėms bus suteikta galimybė turėti spartų internetą. Džiaugiuosi ir mūsų seniūnijos gyventojų supratingumu – jie leidžia vykdyti kasybos darbus, tiesti linijas per savo privačias žemes. Visi supranta, kokie svarbūs šie pokyčiai“.
Paklausta, kokiais tikslais Aukštadvario seniūnijos gyventojai dažniausiai naudojasi internetu, J.Dzencevičienė juokėsi, kad dalis jų tiesiog nebeįsivaizduoja gyvenimo be kasdienės naujienų porcijos, be bendravimo internetu su savo draugais ir artimaisiais.
Kauno apskritis: abonentų bus nemažai
Kauno apskrityje projekto RAIN-2 statybos darbus vykdo UAB „KRS“, ši bendrovė taip pat yra ir Marijampolės, Šiaulių, Telšių apskrityse vykdomų darbų rangovas. Kauno regione 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis planuojama nutiesti beveik 500 km kabelių linijų, šiuo metu jų nutiesta apie 200 km. Sparčiausiai darbai vykdomi Kėdainių ir Prienų rajonuose, tačiau ir kai kuriuose Kauno rajonuose jie jau baigti.
Svarbiausia – išaiškinti situaciją, o mūsų gyventojai supratingiPasak Kauno rajono Vilkijos apylinkių seniūnijos vadovo Arūno Bačiūno, darbai apylinkėse baigti jau rugpjūtį, jie vyko neįtikėtinai sparčiai. Šviesolaidinio kabelio linija nusidriekė nuo Bubių iki Čekiškės, bendras jos ilgis – per 20 km. Šiuo metu seniūnas rūpinasi, kad atsirastų operatorius, galintis prijungti prie linijų galutinius vartotojus.
Paklaustas, ar tiesiant linijas nekildavo nesusipratimų su gyventojais dėl žemės nuosavybės, seniūnijos vadovas pasakojo, kad iškilus klausimams visada būdavo vykstama į vietą, pas žmones ir aiškinama, koks projektas vykdomas ir kuo jis svarbus. „Svarbiausia – išaiškinti situaciją, o mūsų gyventojai supratingi“, – apibendrino jis.
A.Bačiūnas pasakojo, kad ir iki šiol Vilkijos apylinkių seniūnijos gyventojai turėjo galimybę namuose naudotis internetu, tačiau dabar žadama, jog ryšys bus nepalyginamai greitesnis. „Manau, mūsų seniūnijoje naujų abonentų bus nemažai – apie tai sprendžiu iš to, kiek žmonių klausinėja apie prisijungimo galimybes. Internetu naudojasi ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės, senjorai. Jie aktyviai naudojasi elektronine bankininkyste, visus reikalus, kuriuos galima susitvarkyti virtualiai, tvarko internetu. Žmonės kartais negali patikėti, kai papasakojame jiems apie galimybę internetu nemokamai kalbėtis su giminaičiais užsienyje, matyti vieniems kitus – mano, kad mes juokaujame“, – šypsojosi seniūnas.
Klaipėdos regionas: padės ir turizmui
Įgyvendinant šį nacionalinį projektą Klaipėdos regione statybos darbus vykdo konkursą laimėjusi UAB „Edrija“. Kaip pasakojo bendrovės vadovas Edmondas Dargis, šiuo metu pabaigti darbai Skuodo rajone – jau spalio viduryje jų finišas bus oficialiai patvirtintas. Statybos darbai beveik baigti ir Palangoje, Pagėgiuose, Kretingoje, Šilutėje, o įpusėti Jurbarko, Tauragės rajonuose. Anot E.Dargio, iš viso jų bendrovė nuties apie 1000 km šviesolaidinio kabelio. Nors „Edrijos“ vadovo vertinimu, RAIN projektas milžiniškas ir sudėtingas, kartu jis yra ir vertingas bei turintis prasmę. Atėjus žiemai UAB „Edrija“ pradės darbus Neringoje. „Neringoje bus patiesta apie 60 km optinio kabelio – darbai bus vykdomi iki pat Kaliningrado sienos. Dirbsime ten žiemą, nes nenorėta trikdyti turistinio sezono. Neringoje dirvožemis smėlingas, todėl net ir didesni šalčiai mums nesutrukdys“, – užtikrino E.Dargis.
Dirbsime ten žiemą, nes nenorėta trikdyti turistinio sezonoKol UAB „Edrija“ kol kas planuoja statybos darbus Neringoje, šios savivaldybės gyventojai su nekantrumu laukia kokybiškesnio interneto ryšio. Kaip teigė Neringos savivaldybės mero pavaduotoja Aušra Feser, iki šiol neringiškiai naudojasi bevieliu internetu, tačiau toks, koks yra, jis netenkina: nuolat pasitaiko trukdžių dėl reljefo ypatybių, dėl oro sąlygų. „Jei tik gyventojo namą užstoja koks kalnelis, gero ryšio jis negali tikėtis“, – pasakojo A.Feser.
Pasak mero pavaduotojos, kaip tik šiuo metu vyksta derinimas su rangovu, iki kurių objektų kabeliai turėtų būti nutiesti. Valdininkė džiaugėsi, kad spartus internetas pasieks ir tokias vietas, kaip Preila, Pervalka, Juodkrantė.
A.Feser teigimu, daugelis žmonių Neringoje be interneto sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą – daug jaunų žmonių yra išvykę studijuoti į kitus miestus ar užsienį, tad Neringoje likę jų artimieji palaiko su jais ryšį internetu, be to, čia gyvena nemažai žmonių, kurie studijuoja neakivaizdžiai, jiems internetas taip pat būtinas. Galiausiai, Neringos savivaldybė garsėja kaip turistinis regionas, tad daug nedidelių įstaigų ar privačių žmonių turi interneto puslapius, kuriuose reklamuoja, pristato savo paslaugas.
 |
