Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ praėjusią savaitę paskelbė, kad vasarį infliacija euro zonoje pirmą kartą nuo 2013 metų viršijo tikslinę ECB ribą, kurią bankas apibūdina, kaip „artimą, bet žemesnę nei 2 proc.“
Tačiau infliacijai dar net nepasiekus šios ribos, ECB buvo raginamas griežtinti savo monetarinę politiką, kurią vykdydamas bankas superka dešimčių milijardų eurų vertės vyriausybių ir įmonių išplatintų obligacijų, pigiai skolina komerciniams bankams ir išlaiko palūkanų normas istoriškai žemame lygyje.
Tačiau ECB atstovai sako, kad infliacijos šuolis yra laikinas ir jį sukėlė laikinas padidėjusių energijos kainų efektas.
„Neturėtume reaguoti į individualius duomenis ir trumpalaikius infliacijos padidėjimus, – vasarį Europos Parlamento nariams sakė Mario Draghi. – Mūsų priemonių teikiamos paramos vis dar reikia.“
Ir dauguma analitikų sutinka su ECB, jog neskaičiuojant itin svyruojančių energijos ir maisto produktų kainų, bazinė infliacija yra per maža, kad būtų pagrįstas paramos priemonių atsisakymas.
„Bazinė infliacija išlieka maža, nepaisant bendro rodiklio padidėjimo, – sako „Capital Economics“ analitikė Jennifer McKeown (Dženifer Makeun). – Net ir Vokietijoje, kur padėtis darbo rinkoje yra gera jau kurį laiką, stebimi vos keli atlyginimų spaudimo ženklai.“
„Eurostat“ duomenys rodo, kad nedarbas euro zonoje vasarį siekė 9,6 proc. ir išlieka stabilus nuo 2009 metų gegužės.