Pradėjusi darbą Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė kalbėjo, kad sprendžiant dėl mokestinių pakeitimų daug dėmesio bus skiriama diskusijoms su įvairių sektorių atstovais bei visuomene, o pasirengti pokyčiams bus skirta mažiausiai pusė metų. Kalbėta, kad visas paketas galėtų įsigalioti nuo 2023 m.
Visgi planus sujaukė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Pristatydama antiinfliacinį planą, skirtą kovoti su aukštyn šovusia infliacija, finansų ministrė Gintarė Skaistė balandžio 1 dieną patvirtino, kad pokyčiai yra atidedami, nes ministerijos prioritetai šiuo metu sutelkti kitoje vietoje.
„Kai situacija stabilizuosis, matysime, koks bendras ekonomikos peizažas ateinantiems laikotarpiams, sprendimai bus padaryti. Kada konkrečiai – negaliu pasakyti“, – šio mėnesio pradžioje sprendimą atidėti reformą aiškino G.Skaistė.
Antradienį pristačius atnaujintą 2022 m. biudžeto projektą, apie tai pasisakė ir ministrė pirmininkė I.ŠImonytė.
„[Mokestiniai pakeitimai] dabar nebus teikiami. Manau, kad opozicija tikrai supras, kodėl tai nėra daroma. (...) Klausimai, kaip mes ilguoju laikotarpiu finansuojame savo socialinius įsipareigojimus, yra teisingi, bet manau, kad apie juos turėsime progos diskutuoti tada, kai ekonominė perspektyva ir karo poveikis tiek globaliai, tiek Lietuvos ekonomikai bus aiškesnis nei yra dabar“, – antradienį sakė premjerė.
Visgi sprendimą atidėti mokestinių pokyčių įvedimą ekspertai ir opozicija vertina nevienareikšmiškai. Pasak jų, erdvės imtis tam tikrų pokyčių yra net ir vykstant karui. Kokie jie galėtų būti?
Siūlo imtis „gyvulių ūkio“
Ekonomistai ir politikai kalba, kad dabartinės aplinkybės neturėtų stabdyti nuo sprendimų sprendžiant nesąžiningos mokesčių sistemos problemas.
Ekonomistas Romas Lazutka, kuris buvo linkęs vadinti planuotus pakeitimus mokesčių sistemos peržiūra, o ne reforma, sakė, kad dabartinis laikas nėra blogas to imtis.
„Tai yra tam tikri dalykai, kurie jau daug metų Lietuvoje yra minimi, kai iš skirtingų šaltinių gautos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu skirtingai ir yra didelė nelygybė. Kai kurie žmonės gauna dideles pajamas ir jos yra menkai apmokestinamos. Tokius dalykus galima keisti“, – 15min sakė R.Lazutka.
Ekspertas pastebėjo ir daugiau neteisybės, pavyzdžiui, – trečios pakopos pensijų fonduose.
„Joje neapmokestinama nei įmokos, nei kapitalo prieaugis, nei išmokos. Tuo naudojasi pasiturintys žmonės, nes tie žmonės, kurių namų ūkių biudžetai įtempti, trečiai pakopai pinigų netaupo. Kitose šalyse taip nėra, ten apmokestinamos arba įmokos, arba išmokos. Šita landa egzistuoja daug metų“, – įvardijo ekonomistas.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas komentavo, kad didelės infliacijos ir ekonominio neapibrėžtumo metu ne laikas esminėms mokesčių reformoms, tad Vyriausybės sprendimas atidėti sisteminius pokyčius vėlesniam laikui yra suprantamas.
Vis dėlto jis sutiko, kad kai kurie nedideli pakeitimai galėtų būti svarstomi dar šiais metais.
„Pavyzdžiui nekilnojamojo turto mokesčio pajamų perdavimo savivaldybėms ar investicinės sąskaitos sukūrimo [klausimai]. Taip pat verta būtų atkreipti dėmesį į iškraipytą individualios veiklos apmokestinimą, kai itin dideles pajamas gaunantys advokatai, notarai, antstoliai sumoka reikšmingai mažesnius mokesčius nei mokytojai, gydytojai ar policininkai“, – 15min sakė M.Majauskas.
M.Majauskas pridūrė, kad finansų politiką Lietuvoje formuoja Vyriausybė Seimo pritarimu, o ne atvirkščiai, tad bus vadovaujamasi Vyriausybės sprendimais ir laukiama pasiūlymų, kai „tam ateis laikas.“
Apie tai kalba ir Seimo opozicija. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė sakė, kad su pajamų apmokestinimo nelygybe susiję klausimai turėtų būti sprendžiami jau dabar.
„Tarp individualia veikla besiverčiančių žmonių yra milijonierių, kurie nemoka tiek mokesčių, kiek moka kiti milijonieriai, pavyzdžiui, turintys savo verslą. Mūsų mokestinė sistema nepaprastai išklaipyta į visas puses ir ją reikia sustatyti į normalius bėgius, kad tie, kas daugiau uždirba, prisidėtų prie visuomenės gerovės, o tiems, kas uždirba mažiau, padėtų valstybė, didintų NPD ir kitus dalykus“, – 15min sakė Seimo narė.
„Skaičiuojant su NPD, lengvatoms išleidžiame pusantro milijardo eurų iš biudžeto, tad manau, kad yra ką pašukuoti ir dėl notarų, ir dėl antstolių bei advokatų“, – pridūrė R.Budbergytė.
Skaičiuojant su NPD, lengvatoms išleidžiame pusantro milijardo eurų iš biudžeto, tad manau, kad yra ką pašukuoti ir dėl notarų, ir dėl antstolių bei notarų.
Pasak Seimo narės, yra tokių žmonių, kurie „jau ilgą laiką mėgaujasi privilegijuota padėtimi“, tad vienas kitas pakeitimas galėtų būti įgyvendintas jau dabar.
Jai antrino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Vyriausybė kalbėjo labai aiškiai ir skambiai, kad tą darys ir kad pagaliau baigsis tas gyvulių ūkis. Deja, mes to nesulaukėme. Karas įnešė savo niuansų, bet manau, kad dabar privalome peržiūrėti mokestinę sistemą“, – sakė A.Norkienė.
A.Bartkus: prioritetas turėtų būti energetiniai ištekliai
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus 15min komentavo, kad dabartiniu metu, kai sparčiai auga energetinių išteklių kainos, būtų protinga didesnį dėmesį skirti su žaliąja ekonomika susijusiems klausimams.
„Protinga būtų susilaikyti nuo bet kokių didelių judesių, išskyrus keletą prioritetinių krypčių. Jeigu kalbame apie tam tikrus prioritetus, susijusius su žalios, atsinaujinančios energetikos skatinimu, tokias lengvatas privalome taikyti, nes tai yra tai, ko galbūt nesame padarę anksčiau. Jei egzistuoja tam tikros numatomos lengvatos, kuriomis bus siekiama paskatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą – tai reikėtų daryti“, – 15min sakė A.Bartkus.
Ekspertas tvirtino, kad tai būtų labai aktualu dabartiniu metu, kai Lietuva atsisakė rusiškų dujų ir už alternatyvas, tikėtina, teks mokėti daugiau.
„Jei turėtume didesnę žalios energetikos dalį ir daugiau naudotume atsinaujinančių energetinių išteklių, Rusijos išteklių atsisakymas būtų mažiau skausmingas“, – įsitikinęs pašnekovas.
A.Bartkus svarstė, kad reikėtų galvoti ir apie transporto priemonių taršos apmokestinimą, tačiau jis spėjo, kad valdantieji nedrįs to imtis bijodami gyventojų pasipiktinimo ir opozicijos kritikos.
Šis Aplinkos ministerijos siūlytas mokestis Seime neįveikė nė pirmojo laiptelio – projektą sausį parlamentarai grąžino tobulinti, peikdami, kad jis primena turto mokestį.
„Projektas buvo katastrofiškai, labai blogai parengtas, bet, nepaisant to, jis mums reikalingas. Tik ne tokia forma, kokia jis buvo pateiktas. Kodėl? Nes kuo mažiau naudosime naftos produktų – benzino ir dyzelino – tuo mažiau problematiškas mums atrodys atsikabinimas nuo Rusijos energetinių išteklių. Tai svarbu, nes ir kitos šalys ieškos kuo pakeisti rusiškus energetinius išteklius. Tai reiškia, kad čia turėtų atsirasti paskatos, galbūt ir neigiamos, kurios skatintų žmones persėsti iš taršesnių ir daugiau kuro vartojančių transporto priemonių į mažiau taršias“, – aiškino A.Bartkus.
Jis sutiko, kad tinkamai parengtas projektas, nors ir turėtų teigiamą efektą aplinkosaugai bei ekonomikai, daliai gyventojų bus skausmingas ir smarkiai kirs per kišenę.
„Bet kokie mokesčių pakeitimai, kurie nesusiję su energetika, kuru ir taip toliau, turėtų būti atidedami geresniems laikams. Kas siejasi su kuro rūšimis, tas, ko gero, nelaukia. Šitą turime daryti dabar“, – apibendrino ekonomistas.
Visgi su tuo, kad dabar būtų galima imtis automobilių taršos mokesčio, nesutiko ekonomistas R.Lazutka. Jis atkreipė dėmesį, kad smarkiai kylant kainoms dalies žmonių namų ūkių biudžetai jau ir taip yra įtempti.
Bet kokie mokesčių pakeitimai, kurie nesusiję su energetika, kuru ir taip toliau, turėtų būti atidedami geresniems laikams.
„Jokiu būdu to negalima daryti, reikia padėti žmonėms – gerai, kad didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), imamasi kitų priemonių“, – nurodė ekonomistas.
Ekonomistas: naujų mokesčių įvedimui ne laikas
Apskritai, ar šiuo metu tinkamas laikas įvesti naujus mokesčius, ekspertų ir politikų nuomonės skiriasi.
Kai kurie opozicijos nariai sako, kad didėjant biudžeto išlaidoms reikia galvoti apie mokestinius pokyčius. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad galima galvoti apie kapitalo, prabangos ir progresinius mokesčius, toliau kurti progresinę mokesčių sistemą.
„Vienas dalykas, kas mane labiausiai galbūt neramina ir baugina, tai kad šių metų biudžete, kokios išlaidos yra daromos, kas yra būtina – nuo gynybos iki paketo socialinio arba antiinfliacinio, kurį pristatė, – kalbama apie milžiniškas išlaidas, bet nieko nėra kalbama apie tvarų pajamų užtikrinimą į biudžetą“, – anksčiau Žinių radijui sakė S.Skvernelis, kurį citavo BNS.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, prieš kurį laiką komentuodamas antiinfliacines priemones, įspėjo, kad valstybei norint padidinti pajamas, reikėtų arba skolintis, arba įvesti naujus mokesčius.
„Į ką galėtume žiūrėti, tai pirmiausia į pajamų dalies didinimą, o pajamas valstybėje galima didinti keliais būdais – mokesčių sistemos peržiūra: lengvatų mažinimas, tam tikrų mokesčių atsisakymas arba naujų įvedimas, skolinimasis ir valstybės turto pardavimas, kas irgi būtų vienkartinis veiksmas. Tai išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas“, – LNK sakė M.Macijauskas, kurį citavo portalas „diena.lt.“
Visgi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad įvesti mokestinius pakeitimus dabar būtų itin netinkamas metas.
„Nepaisant to, kad galbūt mūsų mokesčių sistemoje yra didesnių ar mažesnių netobulumų, dabartiniu metu reformuoti mokesčių sistemą reikštų, kad mes verslui ir kažkiek vartotojams įneštume dar daugiau neapibrėžtumo ir neaiškumo. Įmonės planuoja savo finansinius metus, savo išlaidas, pajamas, mokesčius ir dabar, kai yra didelis verslo aplinkos neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karo, būtų neatsakinga ir per anksti daryti tokias reformas“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Be kita ko, ekonomistas pridūrė, kad kapitalo ar prabangos mokesčius įvesti būtų nelogiška, nes jų indėlis į biudžeto pajamas yra labai mažas. Didžiausią dalį visų mokestinių pajamų suneša pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.
A.Izgorodinas taip pat nurodė, kad nereikėtų baimintis augančio biudžeto deficito, nes Lietuva šiuo metu skolinasi labai palankiomis sąlygomis finansų rinkose.
„Be to, Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau aktyviai perka euro zonos valstybių obligacijas. Aš neatmetu, kad toliau tai darys, tad grėsmių Lietuvos skolinimuisi nėra. Jei Lietuvai bus sunkiau pasiskolinti, visada gali įsikišti ECB ir labiau padėti“, – komentavo A.Izgorodinas.
Jis neatmetė, kad Europos Komisija ateityje švelnins biudžeto deficito ir valstybių skolų taisykles ir šalys nebus baudžiamos, jei turės didesnį deficitą ar skolą.
Kad nuo naujų mokesčių įvedimo šiuo metu reikėtų susilaikyti, įvardijo ir R.Budbergytė. Kalbėdama apie kapitalo mokestį ji atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje veikia verslą, trūkinėja tiekimo grandinės, tad nauji mokesčiai tik dar labiau paaštrintų situaciją.
Visgi ji sutiko, kad ateityje reikės svarstyti papildomus pajamų šaltinius.
„Nesiūlyčiau dabar galvoti apie naujų mokesčių įvedimą, bet svarstyti, iš ko gyvensime, turime. Negalime amžinai skolintis arba tikėtis, kad ekonomika augs taip, kaip augo per pandemiją, kai pridalijome paskolų, skyrėme lėšų prastovoms ir visi stebėjosi, kodėl ekonomika taip gerai atrodo. Dabar jau aišku, kad taip nebus, stebuklų tikrai negalime tikėtis“, – įspėjo R.Budbergytė.
A.Izgorodinas dar pridūrė, kad Vyriausybė verslui turėtų skirti didesnį dėmesį. Anot jo, išgyvenant struktūrinę krizę dėl užsienio prekybos priklausomybės nuo Rusijos bei Baltarusijos, tai reiškia ir didesnes žaliavų kainas bei kitus sunkumus.
Ekspertai neturi daug vilčių, kad reforma bus įgyvendinta
Kalbinti ekspertai vieningai sutiko, jog mažai tikėtina, kad Vyriausybė suspės įgyvendinti žadėtą reformą. Koją, anot jų, kiš ir 2023 m. vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai. A.Izgorodinas apskritai svarstė, kad metas tokiems pokyčiams yra nepalankus.
„Tikiuosi, kad ji nebus įgyvendinta – ne dėl to, kad ji yra gera ar bloga, aš to nežinau – bet dėl to, kad jei ši reforma įvyktų, ji įvyktų ne laiku. Covid-19 nebuvo tinkamas laikotarpis, dabar turime Rusijos ir Ukrainos karą ir tam tikrų iššūkių. Manyčiau, kad nelemta šiai mokesčiai reformai prasidėti ir pasibaigti”, – sakė A.Izgorodinas.
Tuo metu A.Bartkus svarstė, kad pokyčiai, tikėtina, bus įgyvendinti tik po kitų Seimo rinkimų.
Panašiai kalbėjo ir R.Lazutka.
„Sunku tikėtis, kad pokyčiai bus priimti. Kai buvo paskirta, finansų ministrė pirmoji, mano žiniomis, atkreipė dėmesį į pajamų nelygybę, kad tai yra problema. Bet dabar pasakymai, kad yra ne laikas, mažai teikia vilčių, jog būtų kas nors keičiama. Kita vertus, M. Majauskas kalba apie tai. Sunku suprasti, ar bus kas nors, ar nebus“, – įvertino ekonomistas.
Pluoštas pasiūlymų
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė pirmųjų diskusijų susirinko dar 2021 m. balandį. G.Skaistė anksčiau sakė, kad iš įvairių organizacijų ministerija sulaukė virš 200 pasiūlymų.
Darbo grupė susitikimuose aptarė pelno reinvestavimo pasiūlymus, ilgalaikio taupymo įrankių lengvatas, žaliąjį kursą, socialines garantijas individualiai dirbantiems, įvairaus turto, tarp jų ir nekilnojamojo, apmokestinimą.
Iš viso lengvatos Lietuvos biudžetui per metus kainuoja apie 2,2 mlrd. eurų. Darbo grupės svarstomų lengvatų vertė yra maždaug trečdalis šios sumos – 790 mln. eurų.
