„Darbuotojai rugsėjo 1 d. gali prašyti darbdavio panaudoti mamadienį ar tėvadienį, taip pat gauti pusę laisvos dienos, jei neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius. Darbuotojai taip pat gali prašyti darbdavio suteikti sukauptas kasmetines atostogas ar gauti neapmokamą laisvą laiką nuo darbo“, – primena advokatė.
Anot jos, darbuotojo prašymas suteikti laisvą dieną ar pusdienį turi būti pateiktas darbdavio nustatyta tvarka, kuri dažniausiai yra įtvirtinta darbo tvarkos taisyklėse. Kaip pastebi teisininkė, dažniausiai tėvai patys nusprendžia šiai dienai panaudoti mamadienius ar tėvadienius, to gali prašyti ir darbdaviai, tačiau tai negali būti prievolė šią dieną išnaudoti būtent pirmajai mokslo metų dienai.
Advokatė primena, kad teisė į mamadienius ir tėvadienius yra suteikiama darbuotojams, kurie atitinka tam tikrus požymius. „Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų – suteikiama 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. Na, o tie, kurie augina 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų ar 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, turi teisę pasiimti 2 papildomas laisvas dienas per mėnesį“, – paaiškina I.Mažeikaitė.
Pasak jos, už mamadienius ir tėvadienius darbuotojams mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis.
Tiesa, net ir tie darbuotojai, kuriems nepriklauso mamadieniai arba tėvadieniai, tačiau kurie augina vaiką iki 14 metų ir jis mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, gali prašyti darbdavio suteikti ne mažiau kaip pusės darbuotojo darbo dienos ilgio laisvą laiką rugsėjo 1 d., už šią dieną mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį.
Svarbu apibrėžti laisvų dienų suteikimo tvarką
„Tam, kad įmonė sklandžiai funkcionuotų ir darbuotojams būtų aiškus laisvų dienų suteikimo mechanizmas per rugsėjo pirmąją ir kitomis dienomis, darbdaviai turėtų vidiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse) apsibrėžti laisvų dienų suteikimo principus ir tvarką“, – primena I.Mažeikaitė.
Anot jos, darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti numatytą prieš kiek laiko darbuotojas turi pateikti prašymą dėl laisvos darbo dienos ar atostogų, kokia forma turi būti pateiktas darbuotojo prašymas, kam turi būti pateiktas toks prašymas, kokia tvarka darbdavys tvirtinta darbuotojo laisvas dienas ir kaip apie tai informuoja, pavyzdžiui, el. būdu, raštu.
Advokatė akcentuoja, kad darbo kodekso 28 straipsnis nustato, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninius įsipareigojimus. Todėl net ir darbuotojui išnaudojus mamadienius ar tėvadienius, darbdavys turi apsvarstyti galimybę suteikti darbuotojui laisvą neapmoką dieną ar suteikti galimybę pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tam, kad rugsėjo pirmąją jis praleistų kartu su vaiku.
Tiesa, šiandien vis daugiau įmonių į savo naudų paketą įtraukia ir tokį privalumą, kaip laisvas pusdienis rugsėjo pirmąją visiems įmonės darbuotojams, auginantiems vaikus iki 18 metų, tam, kad jie šią šventę galėtų praleisti kartu su savo atžalomis. Vis dėlto teisininkė primena: „Tokios naudos turėtų būti įtvirtintos vidiniame darbdavio dokumente, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, o darbuotojai su jomis būtų susipažinę“, – naudinga informacija dalinasi „TGS Baltic“ advokatė I.Mažeikaitė.
