Ekonomistai sako, kad ilgainiui Lietuvos verslas turės perimti vakarų patirtį, kur paprastas vanduo su keliais vaisių griežinėliais yra dažniausiai nemokamas.
Vadinamojo stalo vandens apmokestinimas restoranuose - fantazijos trūkumas. Taip sako dažnas lankytojas, ekonomistai. Tam pritaria ir kai kurie maitinimo įstaigų savininkai. Tačiau viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės nuomone, net ir stalo vanduo kainuoja, o jo kainą lemia keli faktoriai. Įtakos jo apmokestinimui turi ir restorano apyvarta ar klientų srautai.
„Tiems, kurie turi mažus srautus, tai kainuoja ir, be abejo, nereikia piktintis. Aš manau, kad nemokamą vandenį galim priimti kaip didelę privilegiją, bet piktintis nėra ko, nes tai kainuoja ir galiausiai tas pats vanduo iš miesto už ačiū neateina“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Kad stalo vanduo – papildomos išlaidos sako ir dalies restoranų atstovai. Tačiau kiti teigia, kad tai - paprasčiausias vanduo iš čiaupo, o priedų - vaisių, uogų ar žolelių, svečiai tikrai šiame vandenyje nereikalauja. Norima tiesiog atsigaivinti.
„Stalo vanduo ir šiaip vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogui dalykas ir jis neturėtų būti papildomai apmokestintas maitinimo įstaigose, nes stalo vanduo, ne paslaptis, yra vanduo iš čiaupo. O vanduo iš čiaupo, visi žino, jis nekainuoja tiek, kiek kai kuriose kavinėse už jį paprašo. Tai man kažkaip įžūlu imti pinigus“, teigia „Popierinio baro“ vadovas Karolis Banevičius.