Europarlamentarė teigia, kad paskelbti naujausius Europos ekonomistų skaičiavimus ir palyginti Lietuvos bei kitų šalių ekonomiką paskatino Lietuvos Vyriausybės tirštinamos spalvos ir dėl to gresiančios skaudžios pasekmės.
Blogiausia – Airijai
Surengtoje spaudos konferencijoje europarlamentarė pateikė naujausią statistiką (joje lyginamos Estija, Latvija, Airija, Slovakija, Lenkija, Suomija, Vokietija bei euro zonos vidurkis), pagal kurią Lietuvos rodikliai nesiskiria arba yra kur kas geresni nei kitų šalių.
Teigti, kad Lietuvos padėtis yra labai bloga ir kad mes esame ant bankroto ribos – labai neteisingas pasakymas, – sakė M.Starkevičiūtė.Pavyzdžiui, Lietuvos ir Estijos rizikos laipsnis yra toks pat ir gerokai mažesnis nei rizikingiausia šalimi laikomos Latvijos. Kitų šalių rizika yra stabilesnė dėl didesnės valiutinės rinkos. Pagal biudžeto deficitą Lietuvos skaičiai taip pat nėra prasti. Pagal šį rodiklį valstybės bankrotą, anot M.Starkevičiūtės, turėtų skelbti Airija, tačiau jos Vyriausybė apie tai net nešneka. Apskritai visi Airijos rodikliai yra patys blogiausi Europoje. Lietuvos skolos pagal oficialią EK prognozę taip nėra didesnės nei kitų šalių. „Teigti, kad Lietuvos padėtis yra labai bloga ir kad mes esame ant bankroto ribos – labai neteisingas pasakymas ir jis labai mums kenksmingas“, – sakė M.Starkevičiūtė.
Darbo vietų sumažėjo daugiausia
M.Starkevičiūtė teigė, kad pagrindinės EK rekomendacijos – didinti pasitikėjimą ekonomika ir nedaryti didelių pokyčių, nekaitalioti mokesčių. Svarbių įmonių paskoloms siūloma taikyti valstybės garantijas. Anot M.Starkevičiūtės, svarbiausia įgyvendinti įvairių priemonių derinį, kurio tikslas – išsaugoti darbo vietas ir paremti neturtinguosius.
„Turime didžiules ES lėšas – daugiau nei kas nors kitas. Pinigų Europoje yra, tik mes neturime paruošę programų – nei smulkiojo verslo rėmimo, nei kitų. Jeigu sutartis su investiciniu banku bus pasirašyta birželį, pinigus gausime gruodį, o tada jau nebebus ką remti“, – sakė europarlamentarė. Anot jos, labai svarbu skolintas lėšas investuoti į konkurencingumą didinančią priemonę, nes pagal konkurencijos kriterijus Lietuva yra viena paskutinių Europoje.
Jos teigimu, kadangi negalime mažinti išlaidų dėl didelio skaičiaus socialiai remtinų žmonių ir pensininkų, reikia bent jų nedidinti. Taip pat reikia kuo greičiau suvaldyti pinigų srautus. M.Starkevičiūtė teigia, kad pagrindinė šalies problema yra ne biudžeto deficitas ir ne dėl jo mes negalime skolintis geresnėmis sąlygomis. „Pasiskolinti problemų turi net Slovėnija, kuri turi perteklių biudžete. Estija neturi biudžeto deficito, bet skolinasi vis tiek taip pat brangiai kaip Lietuva. Ne biudžeto deficitas esmė – svarbiausia didinti darbo vietų skaičių ir stabilizuoti padėtį“, – sakė ji.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje darbo vietų sumažėjo daugiausia. Anot europarlamentarės, negalima nieko papildomai apmokestinti, kol nėra sukurta pakankamai darbo vietų.
Valdininkų kalbos baido investuotojus
Pasak M.Starkevičiūtės, valdininkai, kalbėdami pernelyg neigiamai apie esamą padėtį, be abejonės, prisideda prie krizės gilinimo. Baisiausia jų kalbų pasekmė gali būti užsienio bankų investicijų atsiėmimas iš Lietuvos. Pasak M.Starkevičiūtės, nebūna dienos, kad ji nesulauktų užsienio bankų kreipimosi.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė |
„Jie sprendimus daro iš Lietuvos valdininkų padarytų pareiškimų Lietuvoje. Užsienio bankai pataria nustoti skleisti blogas žinias, nes investuotojai nori trauktis iš Lietuvos rinkos“, – sakė europarlamentarė. Anot jos, sklando per daug blogų žinių apie Lietuvos ekonomiką, platinama užsienio analitikų nuomonė, kad Lietuva nepajėgi tęsti savo ekonominės politikos.
D.Grybauskaitė nelanko posėdžių
Pasak europarlamentarės, ekonominė krizė truks iki 2010 metų. Tačiau viskas priklausys nuo vidinės ekonomikos politikos. „Mes turėtume palaikyti Europos vidaus rinką. Negali kiekviena šalis žiūrėti tik savęs. Tokiu atveju nukentės mažosios šalys“, – sakė ji.
Paprašyta pakomentuoti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės naujausias kalbas apie šalies ekonomiką, M.Starkevičiūtė atsisakė. „Nekomentuosiu, nes nė neįsivaizduoju, iš kur ji traukia tuos duomenis. Galite pažiūrėti posėdžių sąrašus – Grybauskaitė nesilanko ekonominiuose susitikimuose, nėra dalyvavusi nė viename, todėl nežinau, iš kur ji traukia tokius rodiklius“, – sakė M.Starkevičiūtė.
