Pirmadienį savo nepasitenkinimą Seimo bandymais žlugdyti kredito unijų sistemos reformą išplatino ir kovo 30 d. įsteigta Jungtinė centrinė kredito unija (Jungtinė CKU), vienijanti 13 kredito unijų ir 42 tūkstančius jų narių, bei valdanti 150 mln. eurų turto.
Iki šiol Lietuvoje pagal licenciją veikia vienintelė centrinė kredito unija – Lietuvos centrinė kredito unija (Lietuvos CKU), ji vienija 59 iš 71 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Dalis narių siekia iš šios CKU išstoti.
Seime Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas parengė ir užregistravo užregistravo įstatymo pataisą, kuria siekiama numatyti, kad Lietuvoje galėtų veikti tik viena centrinė kredito unija.
Atsuktų reformą atgal
„Projektas, jei būtų skubotai priimtas, sudarytų prielaidas pakeisti jau pradėtos ir sėkmingai vykdomos kredito unijų reformos kryptį“, – Seimo narius įspėjo V.Vasiliauskas ir priminė, kad prie reformos dirbo net trejus metus.
Vienas iš esminių įgyvendinamos pertvarkos bruožų – galimybė veikti kelioms centrinėms kredito unijoms. CKU Lietuvoje galėtų būti tiek, kiek jų nariai pajėgtų užtikrinti mokumą, aiškinama Seimui išsiųstame rašte. Tam numatyti saugikliai: centrinę uniją gali steigti bent 5 unijos, jų bendras turtas turi būti didesnis nei 50 mln. eurų, nei vienas narys negali valdyti daugiau nei pusę turto.
„Galimybė kurtis kelioms centrinėms kredito unijoms sukuria prielaidas vienytis panašias verslo vizijas turinčioms kredito unijoms. Susipriešinusias ir skirtingas vizijas dėl tolesnės veiklos turinčias kredito unijas vienijanti viena centrinė kredito unija veiktų mažiau efektyviai nei, pvz., dvi homogeniškos centrinės kredito unijos, kurios tarp savo narių turėtų bendrą – jas vienijančią – viziją“, – tikina V.Vasiliauskas.
Įspėja dėl grėsmių
V.Vasiliauskas įspėja, kad žaidimo taisyklių keitimas šiuo metu gali turėti sunkių pasekmių – nėra aišku, kaip įsibėgėjusios reformos kontekste atliekami pakeitimai paveiktų ekonomiką ir finansinį stabilumą. Taip pat dėl S.Jakeliūno siūlymo nesikonsultuota su rinka, tai gali pažeisti teisėtus lūkesčius.
„Kredito unijoms sunkiau kaupti tvarų kapitalą, jų klientams (savininkams) neaišku, kaip elgtis“, – teigiama Lietuvos banko rašte ir pažymima, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas su Lietuvos banko išvadomis yra supažindintas.
Nuo 2018 m. visos kredito unijos privalės būti CKU nariais arba persitvarkyti į specializuotą banką. CKU narės turės taikyti bendrą mokumo užtikrinimo sistemą, visoms unijoms garantuojant vienai už kitą.
Pasak Lietuvos banko vadovo, dabar galiojanti įstatymo redakcija užtikrina tinkamą kredito unijų sektoriaus priežiūrą. Po reformos įgyvendinimo CKU veiks ne kaip priežiūros institucijos, o konsoliduos kredito unijų verslo ir rizikos valdymą ir užtikrins savireguliacijos mechanizmo veikimą.
„CKU tarpusavyje konkuruoti galės skirtingais verslo modeliais, skirtingais paslaugų standartais ir pan. dalykais, tačiau ne privalomais priežiūros standartais, kuriuos ir toliau užtikrins Lietuvos bankas“, – aiškina V.Vasiliauskas.
Kaltina žlugdymu
Naujoji Jungtinė CKU S.Jakeliūno iniciatyvą vadina aplaidumu, skuba ir suinteresuotų grupių daroma įtaka.
„Naujieji įstatymai, įsigalioję nuo šių metų pradžios, įpareigojo kredito unijas būti vienos iš centrinių kredito unijų narėmis bei įtvirtino galimybę steigti ir veiklą vykdyti daugiau nei vienai centrinei kredito unijai. 13 kredito unijų nutarė pasinaudoti šia galimybė ir, laikydamosis visų reikalavimų, įsteigė Jungtinę CKU. Visgi dabar ponas Jakeliūnas, akivaizdžiai simpatizuojantis senajai kredito unijų sistemai, nutarė užkirsti kelią naujų centrinių kredito unijų steigimuisi ir įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas“, – piktinasi Jungtinei CKU atstovaujančios asociacijos vadovas Tomas Vaitkunskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad jokie politikų sprendimai nesumažins Jungtinės CKU steigėjų ryžto sukurti alternatyvią CKU, kredito unijos tam jau yra atlikusios daug veiksmų ir patyrusios nemenkų išlaidų.
„Šių metų pradžioje Lietuvos bankui pateikėme pirmuosius steigiamos centrinės kredito unijos dokumentus. Kiek vėliau visų trylikos unijų visuotiniai narių susirinkimai priėmė nutarimus išstoti iš Lietuvos centrinės kredito unijos ir steigti naują CKU. Balandį pasirašėme sutartį su informaciniu sistemų paslaugų teikėju, suformavome 2 milijonų eurų Jungtinės CKU kapitalą ir, galiausiai, įsteigėme Jungtinę CKU“, – teigia T.Vaitkunskas.
Jis pažymi, kad gegužę jau kreiptasi dėl licencijos išdavimo, tačiau dabar bandoma visas jų pastangas nubraukti keliomis įstatymų pataisomis.
Jugtinę CKU įsteigusios kredito unijos prašo Seimo Valdybos bei Seimo Etikos ir procedūrų komiteto užkirsti kelią skubotam įstatymų pataisų priėmimui.
Įstatymo pataisų argumentas: konkuruos liberalumu
S.Jakeliūno rengtame įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte tikinama, kad galimybė steigti daugiau nei vieną CKU yra esminė kreditų unijų reformos klaida.
„Toks reglamentavimas didina sistemos fragmentacijos riziką. Vadinasi, kyla pavojus ne tik nepasiekti vieno pagrindinių tikslų, bet netgi žengti žingsnį atgal, lyginant su prieš įstatymų priėmimą buvusia padėtimi“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Anot įstatymo projekto rengėjų, esant daugiau nei vienai centrinei kredito unijai, jos tarpusavyje gali konkuruoti priežiūros liberalumo laipsniu, taip siekiant padidinti savo dalyvių skaičių. Dėl to yra rimtas pavojus, kad sumažės bendras centrinių kredito unijų vykdomas priežiūros lygis.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas mano priešingai – CKU galės nustatyti nebent griežtesnius reikalavimus nei reglamentuojama.
Taip pat įstatymo rengėjai aiškina, kad kelios CKU turės išlaikyti kelis administracinius aparatus, tai didins sistemos veikimo išlaidas, joms trūks kvalifikuotų specialistų.
