S.Jakeliūnas surengtoje spaudos konferencijoje kelis kartus pažymėjo, kad prieš nieką nekerštauja, ir Seime atliekamas tyrimas nėra skirtas „konkrečioms pavardėms“ ar kaltųjų suradimui.
„Mano biografija kartais kvestionuojama, ar aš turiu tam kompetencijos, ar neturiu kokių buvusių darbinių santykių, dėl ko čia bandau kerštauti“, – tikino S.Jakeliūnas.
Jis grindė, kad turi du diplomus – Vilniaus universitete įgytą psichologijos diplomą, taip pat yra baigęs draudimo finansų magistro studijas JAV – šie yra sudėtingesni nei viešieji finansai. S.Jakeliūnas patikina, kad jau nuo 1995 m. dirba finansų srityje, 1998 metais valdė investicijas per Rusijos krizę, kad jos nenuvertėtų ir netgi užtikrintų grąžą.
„Nevadinu savęs ekonomistu, niekada neprisistatinėjau ekonomistu, ir kažkam atrodo, kad čia užsiimu netikėtais dalykais. Mane kartais pristato kaip ekonomistą, bet save labiau laikau finansų srities atstovu“, – dėstė S.Jakeliūnas ir patikino, kad nuosekliai domėjosi finansų krize, parengė 4 publikacijas – tai „sistemingas įdirbis, o ne kažkokie atsitiktiniai politiniai kerštavimai“.
S.Jakeliūnas aiškina, kad jo siųsti klausimai Lietuvos banko valdybai, prezidentūrai, buvusiam premjerui Andriui Kubiliui nebuvo iki galo atsakyti.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje buvo įsipareigojimas, kad pabaigsime krizės Lietuvoje tyrimą ir paskelbsime jo išvadas. Dalis jų padaryta. Lietuvos banko veiksmai jau tiriami, išvados nėra paviešintos Seime“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Jis nepraleido progos įgelti ir politiniams oponentams – kaltinimai kliudymu, ignoravimu, nusišalinimu ar diskreditavimu skriejo konservatorių Mykolo Majausko, Andriaus Kubiliaus ir TS-LKD frakcijos Seime narės Ingridos Šimonytės pusėn. Kartu jis minėjo, kad jokių pavardžių Seimo nutarime, kuriuo pavesta atlikti tyrimą, nėra.
„Tikslas yra suprasti, kodėl Lietuva patyrė tokį gilų ekonomikos nuosmukį, kuris lėmė šimto tūkstančių bedarbių, tūkstančio bankrotų, šimto tūkstančių emigravusių žmonių, didžiulio skolos prieaugio atsiradimą“, – aiškina S.Jakeliūnas.
Pasigedo vartotojų apsaugos ir ne švediškų bankų
S.Jakeliūnas nurodė, kad jau dabar aišku, kad Lietuvai reikia labiau pasiruošti galimiems naujiems sukrėtimams.
„Tam tikri sprendimai jau yra priimti, Lietuvos bankas vykdo atsakingesnę komercinių bankų priežiūrą, tačiau dėl vartotojų teisių apsaugos daroma nepakankamai“, – bėrė S.Jakeliūnas.
Anot jo, naujas rizikas kelia iki tol neegzistavę skolinimo būdai – „šešėlinės“ skolinimo platformos
„Dar viena rizika – Švedijos bankų koncentracija čia Lietuvoje išlieka per didelė, ir tai gali būti viena iš temų, kurią reikės detalizuoti“, – dėstė S.Jakeliūnas.
Taip pat, anot jo, net ir dabartinė vyriausybė yra iš dalies linkusi „mažinti pajamas ir didinti išlaidas“, todėl reikėtų atsakingesnės fiskalinės politikos, didesnių rezervų kaupimo.
Seimo biudžeto ir finansų komitetas jau apklausė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyr. patarėją Ričardą Kasperavičių, kuris paliudijo, kad dar 2007 m. finansų ministras Rimantas Šadžius buvo raštu įspėtas dėl laukiančio itin didelio nuosmukio, tam siūlyta ruoštis.
S.Jakeliūnas patikino, kad šis liudijimas labai vertingas.
„Kas tikrai netikėta – kad jau 2006 m. buvo pateikta informacija Finansų ministerijai, nežinau, kiek ji buvo paskleista viešai, kad visi krizės veiksniai ir židiniai yra susiformavę, ir tai vienas prie vieno atitiko tai, kas atsitiko“, – aiškino S.Jakeliūnas.
Jis viliasi, kad išvados bus teikiamos pavasario sesijoje, tačiau iki tol tyrėjai dar apsilankys Švedijoje.
Šią savaitę atliekant tyrimą komitete bus apklausiamas septintą kadenciją Seime dirbantis buvęs premjeras (2006–2008 m.) Gediminas Kirkilas ir buvusi europarlamentarė, finansų ekspertė Margarita Starkevičiūtė.
