Pasak komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, vien dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo ir jų taikymo išplėtimo pirmaisiais reformos metais biudžetas negautų apie 180 mln. eurų, o trečiaisiais metais ši suma išaugtų iki 510 mln. eurų ir sudarytų daugiau kaip 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
S.Jakeliūnas taip pat pabrėžė, kad su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas mažėtų ir dėl dviem procentiniais punktais siūlomų mažinti „Sodros“ įmokų bei „Sodros“ lubų įvedimo.
„Tai labai didelis mokesčių mažinimas, tokį mažinimą aš prisimenu tik prie dešimt ar dvylika metų, kai buvo mažinamas gyventojų pajamų mokestis nuo 33 iki 24 proc., vėliau dar buvo atskirtas sveikatos draudimo mokestis. Poveikis to mažinimo buvo apie 1,5-2 proc. BVP“, – komiteto posėdyje tvirtino S.Jakeliūnas.
Anot jo, tada biudžeto pajamoms kompensuoti buvo įvestas laikinas socialinis mokestis – 2 punktų priedas prie įmonių pelno mokesčiu, kuris buvo atšauktas 2008 metais.
„Dabartiniai mažinimai taip pat turėtų būtų kažkiek kompensuoti kitomis priemonėmis, kad perbalansuoti mokestinis naštas“, – teigė S.Jakeliūnas.
Anot jo, siūlymas apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus būstus turės daugiau simbolinę įtaką, automobilių mokestį įvesti būtų sudėtinga dėl socialinių ir politinių priežasčių, todėl alternatyva galėtų būti didesnis kapitalo pajamų apmokestinimas.
Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad šiuo metu kapitalo apmokestinimo pokyčiai nėra planuojami, tačiau dėl to gali būti diskutuojama.
„Papildomos priemonės yra pasiūlytos, jos susijusius su tabako apmokestinimu (akcizų didinimu – BNS), antro ir paskesnio būsto apmokestinimu. Na ir kai Lietuvoje taupymo lygis yra neigiamas, nemaža dalis lėšų grįžta per vartojimo mokesčius“, – aiškino V.Šapoka.
„Šioje vietoje piešti kažkokį baubą, kad yra ypatingai didelės sumos, tikrai taip nėra“, – pridūrė jis.
Pasak jo, siūlomas darbo pajamų apmokestinimo mažinimas turėtų paskatinti grįžti iš Lietuvos išvykusius gyventojus ir tai taip pat turės teigiamos įtakos visai šalies ekonomikai.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl tabako akcizų didinimo papildomai būtų gauta 12 mln. eurų, iš nekilnojamojo turto apmokestinimo – 11 mln. eurų. Dar 4 mln. eurų būtų papildomai gauta dėl 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms.
Konservatorius Andrius Kubilius pabrėžė, kad Lietuvos mokesčių sistemoje yra dvi didelės problemos – didelis darbo pajamų apmokestinimas ir mažas perskirstymas per biudžetą, kuris dėl Vyriausybės siūlomų pakeitimų gali dar labiau sumenkti.
„Mažinant apmokestinimą, mažėja ir perskirstymas, jei nesiimama kitų priemonių. Aš nežinau, ar žmonės grįš į Lietuvą, jei čia reikės per sumažintą darbo jėgos apmokestinimą gautas pajamas išleisti korepetitoriams, privačioms ligoninėms ir taip toliau“, – sakė A.Kubilius.
V.Šapoka tvirtino, kad didinant mokesčius sukurti Lietuvoje gerovės ir sustabdyti emigracijos nepavyks. Be to, anot jo, Vyriausybė tikisi, kad viešosios pajamos nemažės.
„Nepaisant to, kad pastaruosius kelerius metus su darbo santykiais susijusi našta buvo mažinama (...), tai nereiškia, kad bendros viešosios pajamos sumažėjo. Priešingai, jau keletą metų perskirstymo lygis Lietuvoje augo sparčiausiais visoje Europos Sąjungoje“, – tvirtino V.Šapoka.
Jo teigimu, Lietuva pagal Stabilumo programą dar keletą metų planuoja viešųjų finansų perteklių, o perskirstymo lygis per artimiausius trejus metus turėtų padidėti 2 procentiniais punktais.
Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kodėl Vyriausybė prioritetą skiria bendram darbo pajamų apmokestinimo mažinimui, o ne biudžeto lėšomis finansuojamų medikų, pedagogų, valstybės tarnautojų pajamų didinimui.
„Kodėl jūs įsivardinote, kad bendras darbo santykių apmokestinimo lygis yra didesnė problema, nei maži medikų, pedagogų ir biudžetininkų atlyginimai (...) Dabar jiems atlyginimai didės po 50 eurų per mėnesį, vietoje to jūs galėjote 300-400 eurų iš karto padidinti atlyginimus pirmais metais medikams, antrais – mokytojams, trečiais – biudžetininkams“, – sakė M.Majauskas.
V.Šapoka siūlė nepriešinti visuomenės su medikais ir pedagogais, taip pat pažymėjo, kad tokie Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausančio M.Majauskui svarstymai „visiškai neatitinka krikščioniškų vertybių“.
„Visiems akivaizdu, kad su darbo santykiais susijusi mokestinė našta Lietuvoje yra per didelė (...) Ten kur perlenkiame lazdą su mokesčiais ir nebeturime dirbančiųjų. Čia yra problemos esmė“, – teigė V.Šapoka.
„Jūs manipuliuojate skaičiais, manipuliuojate emocijomis, bandydamas supriešinti visuomenės grupes, gal sustokite vieną kartą“, – pridūrė ministras.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos pirmininkas Andrius Palionis klausė, kokią įtaką planuojamas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas turės savivaldybių biudžetams, didelę dalį pajamų gaunantiems būtent iš šio mokesčio.
„Neigiamo poveikio savivaldybių biudžetams nebus, galiu tai patikinti. Jeigu pasižiūrėtume praėjusius ir šiuos metus, tai savivaldybių pajamos perskirstant gyventojų pajamų mokestį muša naujus rekordus, nors tuo pat metu buvo mokestinė našta mažinama mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams“, – tvirtino V.Šapoka.
„Tie teoriniai praradimai gyventojų pajamų mokesčio buvo visiškai atsverti viena vertus ekonomikos augimo ir labai spartaus darbo užmokesčio augimo, kita vertus šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – pridūrė ministras.
Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
