S.Jakeliūnas taip pat neatsisako idėjos sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, įskaitant „Sodros“ įmokas – tai, anot jo, leistų pradėti diskusijas dėl progresinių mokesčių.
Anot jo, sprendimai dėl to turėtų būti priimti Seimo pavasario sesijoje ir pirmosios permainos įsigaliotų nuo 2019-ųjų pradžios.
„Jeigu tiek bus šiemet padaryta, tai bus beveik revoliucija. Antrą pakopą pertvarkyti labai sudėtinga, mokesčių sujungimas irgi didelis darbas, daug tarifų keičiasi. (...) Labai sudėtinga logistine prasme užtikrinti šio projekto įgyvendinimą“, – BNS sakė komiteto pirmininkas.
Bazinė pensija – nepriklausomai nuo darbo stažo
S.Jakeliūnas siūlo, kad dabar „Sodros“ mokamą bazinę pensiją perkėlus į valstybės biudžetą, ji turėtų būti mokama visiems pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, o jos dydis neturėtų priklausyti nuo sukaupto darbo stažo.
„Bazinę pensiją mokant iš valstybės biudžeto, būtų galima netaikyti darbo stažo reikalavimo. Visi, sukakę pensinio amžiaus, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės. „Sodroje“ liktų individuali pensijos dalis, jos dydis priklausytų nuo gyventojo sumokėtų įmokų“, – aiškino S.Jakeliūnas.
Pasak jo, dėl minimalaus darbo stažo (senatvės pensijai gauti reikia sukaupti 15 metų – BNS) atsisakymo reikėtų diskutuoti, tačiau tai būtų logiškas sprendimas.
„Visiems pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams turėtų būti mokama bazinė, nacionalinė pensija. Ji priklausytų, nes tu esi Lietuvos pilietis“, – tvirtino S.Jakeliūnas.
Pasak jo, tam pritarus, būtų galima atsisakyti visos kitos pensininkams dabar teikiamos socialinės paramos.
„Visos pašalpos (kompensacijos už šildymą, našlių pensijos ir panašios išmokos – BNS) užsidaro – visi gauna bazinę pensiją išgyvenimui“, – pabrėžė BFK pirmininkas.
Privatus pensijų kaupimas – antroje pakopoje
S. Jakeliūnas siūlo išsaugoti privatų pensijų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose, į kuriuos būtų perkeltos ir šiuo metu trečios pakopos – savarankiško kaupimo – pensijų fonduose sukauptos lėšos. Pensijos būtų kaupiamos gyventojų ir darbdavių lėšomis, valstybė prisidėtų pagal savo finansines galimybes, o įmokų iš „Sodros“ būtų atsisakyta.
Pasak S. Jakeliūno, antros ir trečios pakopos pensijų fondų, iš esmės atliekančių tą pačią funkciją, nereikia, nes papildomai kainuoja jų administravimas.
„Finansų institucijoms nebūtų didelės problemos sujungti tas dvi pakopas“, – tvirtino S.Jakeliūnas, pabrėžęs, kad trečios pakopos pensijų fondų prievarta uždaryti neketinama.
S.Jakeliūno teigimu, jeigu žmogus nebenorės toliau kaupti fonduose, jau sukauptas lėšas jis galės arba palikti juose – fondai jas išmokėtų sulaukus pensinio amžiaus, arba grąžinti į „Sodrą“, taip atstatant dėl privataus kaupimo sumažintą pensijos dalį.
Pasak BFK komiteto pirmininko, valdantieji kol kas nėra apsisprendę, kokiomis sąlygomis žmonės toliau kauptų fonduose, koks būtų darbdavio ir valstybės indėlis. Tačiau, anot jo, iš biudžeto mokama skatinamoji įmoka ir toliau turėtų būti susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), o ne konkretaus gyventojo gaunamu atlyginimu.
BNS žiniomis, valdantieji svarsto variantus, kaip padidinti pačių gyventojų mokamas įmokas į pensijų fondus. Šiuo metu antros pakopos fondų dalyviams „Sodra“ perveda 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus savo lėšomis prisideda 2 proc., valstybė perveda papildomus 2 proc. VDU.
Vienas iš svarstomų variantų numato, kad jei gyventojas savarankiškai mokamą įmoką padidintų iki 3 proc., valstybės skatinamoji įmoka siektų 2,5 proc., VDU, o gyventojui įmoką padidinus iki 4 proc., valstybė papildomai skirtų 3 proc. VDU.
Jei gyventojas norėtų pensijų fondams skirti didesnę kaip 4 proc. įmoką, jis nuo šią ribą viršijančių įnašų galėtų susigrąžinti dalį sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šiuo metu GPM galima susigrąžinti ne daugiau kaip nuo 2 tūkst. eurų gyventojo sumokėtų pensijų ir investicinio gyvybės draudimo įmokų (galima atgauti iki 300 eurų per metus), tačiau svarstoma galimybė šią lengvatą palikti tik pensijų kaupimui, atsisakant gyvybės draudimo rėmimo.
Taip pat svarstomas ir variantas privalomai padidinti gyventojo mokamą įmoką iki 4 proc., tačiau baiminamasi, kad tokiu atveju didelė dalis gyventojų, gaunančių mažesnius atlyginimus, gali iš viso atsisakyti pensiją kaupti privačiai.
Prie privataus pensijų kaupimo galėtų prisidėti ir darbdaviai, tačiau tai būtų savanoriškas, o ne privalomas indėlis. Darbdavio įmoka turėtų būti ne mažesnė kaip 2 proc. darbuotojo atlyginimo, o sumokėtomis lėšomis būtų mažinamas apmokestinamasis pelnas, nuo jų nereikėtų mokėti „Sodros“ įmokų.
2017-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 20 antros pakopos pensijų fondų ir 12 trečios pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė atitinkamai 1,289 mln. ir 57,8 tūkst. dalyvių.
Mokesčių sujungimo idėja gyva
S.Jakeliūnas sako neatsisakantis planų sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamus su darbo pajamomis susijusios mokesčius („Sodros“ įmokas), taip atveriant galimybę pradėti aktyvias diskusijas dėl progresinių mokesčių įvedimo.
„Sujungus mokesčius, “Sodros„ tarifas sumažėtų, o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas padidėtų, tarkime, iki 24 procentų. Tuo padidėjusiu tarifu būtų apmokestinamos ir kitos, vadinamosios kapitalo pajamos – dividendai, palūkanos, nuomos pajamos ir kita“, – aiškino S. Jakeliūnas.
Anot jo, priklausomai nuo to, kiek būtų papildomai surenkama mokesčių iš kapitalo pajamų, atitinkamai būtų galima mažinti darbo pajamoms taikomą GPM.
„Tarkime, visiems uždirbantiems daugiau kaip penkis vidutinius darbo užmokesčius toliau galiotų 24 proc. GPMtarifas, o gaunantiems mažesnį atlygį jis būtų sumažintas keliais procentiniais punktais. Galėtų būti keli GPM tarifai – 0 proc, 15 proc., 21 proc. ir 24 proc.“, – aiškino BFK vadovas.
Pasak jo, progresinius GPMtarifus būtų galima peržiūrėti kas penkerius ar dešimtį metų.
S.Jakeliūnas taip pat siūlo prie GPMprijungti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį, tačiau pripažįsta, kad ši idėja nėra aktyviai svarstoma.
„Reikėtų nustoti jį (PSD – BNS) vadinti draudimu ir finansuoti tuos dalykus (Privalomąjį sveikatos draudimo fondą – BNS) pagal esamą poreikį, o ne pagal dabar surenkamus procentus“, – teigė S.Jakeliūnas.
Tačiau BFK vadovas abejojo, ar PSD ir GPM sujungimas sulauktų politinio palaikymo.
„Yra baimių, kad tuomet dingtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo autonomija, kad valstybės biudžetas, o realiai – Finansų ministerija turėtų žymiai daugiau įtakos sprendžiant, kiek asignavimų skirti sveikatos apsaugos sistemai“, – sakė S.Jakeliūnas.
Seimas dėl pensijų ir mokesčių sistemos pertvarkos apsispręs iki vasaros vidurio
S.Jakeliūnas prognozuoja, kad Seime diskusijos dėl planuojamų pensijų ir mokesčių sistemos permainų galėtų baigtis iki liepos. Sprendimai būtų priimti pavasario sesijoje, opirmosios permainos įsigaliotų jau nuo 2019-ųjų pradžios.
„Vyriausybės programoje yra numatyta galimybė svarstyti šiuos dalykus, tačiau nėra numatyta, kad tai bus būtinai įgyvendinta. Dabar tas svarstymas ir vyksta (...), finansų ministras iki vasario 1-os laukė pasiūlymų iš kitų institucijų ir vasarį turi juos atnešti čia. Aptarsime, jeigu tiks – pristatysime valdančiosios koalicijos frakcijoms, kovą ar balandį bus parengti ir pateikti projektai, jie bus svarstomi ir per pavasario sesiją (truks iki liepos – BNS) priimti “, – teigė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, galutinio politinio pritarimo planuojamoms permainoms dar nėra.
„Jeigu Vyriausybė atneša, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarpusavyje suderina ir premjeras, jeigu jie laikosi vieningos pozicijos, tada didelė tikimybė, kad ir valdantieji pritars“, – mano komiteto vadovas.
Vyriausybė yra deklaravusi ketinimus šiemet toliau tobulinti mokesčių struktūrą, mažinti mokestinę naštą mažai ir vidutiniškai uždirbantiems žmonėms. Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad pirminius pasiūlymus ketinama pateikti jau pirmąjį šių metų ketvirtį. Panašiu laiku ketinama pateikti ir pensijų kaupimo sistemos permainų projektus.
