16 val. Papildyta Lietuvos banko atsakymu, S.Jakeliūno komentarais.
19.15 val. papildyta „Revolut“ komentaru.
Jau skelbta, kad BFK ketina inicijuoti naują tyrimą „Revolut“ atžvilgiu.
Trečiadienį BFK svarstys Seimo nutarimą, kuris, jei būtų priimtas, įpareigotų „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti „Revolut“ patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“.
Tačiau tik įpareigojimu neapsiribota – opozicijos atstovai su 15min pasidalijo BFK rengiamu nutarimo projektu.
Siūloma vertinimą atliksiančiai komisijai atkreipti „ypatingą dėmesį“ į 11 punktų, tarp kurių – abejonės ir kaltinimai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai komitete, Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, žada tokio pasiūlymo nepalaikyti.
„Mes abu su A.Kubiliumi nepalaikysime tokio siūlymo“, – patikina M.Majauskas.
Kaltinimai Lietuvos banko vadovui
„Lietuvos banko valdybos pirmininkas (V.Vasiliauskas – 15min) galimai darė įtaką Komisijos pirmininko nuomonei apie „Revolut“. Tai galėjo lemti palankų „Revolut“ vertinimą 2018 m. rugsėjo mėn. vykusio Komisijos posėdžio metu bei iš esmės prisidėti prie licencijos jam suteikimo“, – teigiama BFK nariams išplatinto nutarimo projekte.
Projekte nėra jokio informacijos šaltinio ar pagrindimo, kuo remiantis padarytos tokios prielaidos, tačiau jas siūloma tvirtinti oficialiu Seimo nutarimu.
Toliau 6 punktu konstatuojama, kad Lietuvos bankas netgi „gali būti politiškai pažeidžiamas dėl savo vaidmens kviečiant „Revolut“ į Lietuvą ir dėl galimo dvejopų standartų taikymo tarpininkaujant licencijos „Revolut“ išdavimo procese.“
„Kad Revolut į Lietuvą pakvietė Lietuvos bankas, 2019 m. sausio 25 d. keliems Lietuvos žiniasklaidos leidiniams patvirtino Nikolajus Storonskis („Revolut“ vadovas). Taip pat paaiškėjo, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo tinkamų valdymo sistemų, o įmonės ir jos vadovo reputacija jau tuomet kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje (JK)“, – teigiama komentare.
Antrame projekto punkte rašoma, kad „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta“.
Papildyta 16 val.: Lietuvos bankas atsiuntė komentarą: V.Vasiliauskas kategoriškai paneigė daręs spaudimą komisijos pirmininkui ar atskiriems komisijos nariams. Jis taip pat pridūrė nesijaučia turįs tokių galių, kad padarytų įtaką keturiolikai atsakingų ir kompetentingų valstybės institucijų, kurių atstovai dirbo minėtoje komisijoje.
Kaltinimai politikavimu
„Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio pareiškimai žiniasklaidoje Seimo nutarimo projekte vadinami kaip politizuoti „ir todėl visiškai netinkami finansų institucijai“.
Toliau kliuvo dėl N.Storonskio tėvo užimamų pareigų Rusijos koncerne „Gazprom“ ir „ypatingai artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis“ – tai esą gali daryti įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimui, įmonė gali būti pažeidžiama politiškai, pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų stabilumui.
„Revolut“ Rusijoje yra įdarbinusi ne mažiau kaip kelias dešimtis programuotojų ir inžinierių ir planuoja jų įdarbinti dar daugiau, tarp kurių gali būti politiškai pažeidžiamų asmenų“, – teigiama nutarimo projekte.
Abejoja dėl IT sistemų
Seimo nutarime, remiantis viešais pranešimais, abejojama ir „Revolut“ technologiniais gebėjimais.
„Paaiškėjo, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo tinkamų valdymo sistemų, o įmonės ir jos vadovo reputacija jau tuomet kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje (JK)“, – teigiama projekte.
Septintu punktu rašoma, kad JK Finansinių paslaugų priežiūros tarnyba pradėjo tyrimą dėl „galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos atjungimu ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti priežiūros tarnybos apie šį incidentą“, remiantis žiniasklaidoje pateikta informacija spekuliuojama, kad „dėl to „Revolut“ gali būti skiriamos rimtos nuobaudos, įskaitant ir licencijos atėmimą“, tai „neigiamai veikia Lietuvos institucijų reputaciją tarptautinėje erdvėje, nes dar kartą patvirtina, kad licencijos išdavimas „Revolut“ galėjo būti nepagrįstas“.
„Įvairialypės „Revolut“ rizikos valdymas jau šiuo metu reikalauja ir ateityje reikalaus neproporcingų Lietuvos institucijų išteklių, lyginant su galimu „Revolut“ rizikos (kaštų) ir naudos balansu“, – teigiama Seimo rengiamame nutarime.
Kliūva už tai, kad veiks Rusijoje
Keli punktai iš abejonių sąrašo skirti „Revolut“ veiklai Rusijoje.
„Revolut“ planuoja vykdyti veiklą Rusijoje ir jam, kaip ir kitiems Rusijos bankams gali būti taikomos JAV sankcijos. Dėl to kiltų reputacijos rizika Lietuvai ir jos institucijoms, susijusioms su licencijos „Revolut“ išdavimu“, – rašoma nutarimo projekte.
Kitas punktas – „Revolut“ esą gali subsidijuoti Rusijos klientus Lietuvos ir kitų ES piliečių sąskaita.
„N.Storonskis Rusijos žiniasklaidai yra pareiškęs, kad „Revolut“ Rusijos klientams teiks paslaugas geromis sąlygomis“. Tai gali pakenkti Lietuvos institucijų, inicijavusių ir dalyvavusių suteikiant licenciją „Revolut“ veikti visoje ES, reputacijai“, – teigiama nutarimo projekte.
Dar vienas punktas teigia, kad „užsienio žiniasklaida („The Guardian“, „The Daily Telegraph“, The Financial Times“, „Wired“, „Bloomberg“ ir kt.) skiria daug dėmesio „Revolut“ veiklai ir abejoja jo veiklos modeliu, valdymo kokybe, itin agresyvios plėtros tvarumu, kritiškai vertina didelę svarbių darbuotojų kaitą ir neapmokamą kandidatų darbą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir jos institucijų reputaciją.
M.Majauskas: „Kaip dabar jaustis 100 tūkst. klientų?“
M.Majauskas neslepia nuostabos dėl tokio pateikto nutarimo projekto.
„Lietuvoje yra daugiau kaip 100 000 „Revolut“ vartotojų. Ką reiškia tokia žinia jiems? Ar tai reikia suprasti, kad naudotis „Revolut“ mokėjimo paslaugomis yra nesaugu, ar tai reiškia, kad laikyti pinigus „Revolut“ mokėjimo kortelėje yra rizikinga?“, – stebisi M.Majauskas.
Anot jo, valstybės pastangos turi būti nukreiptos į investicijų pritraukimą ir konkurencijos bankinių paslaugų sektoriuje didinimą.
„Dabar matome atvirkštinį veiksmą, kuris kenkia Lietuvos investicinei aplinkai, kelia paniką finansiniame sektoriuje ir rodo nepasitikėjimą valstybės priežiūros institucijomis. Tokiomis priemonėmis galime nesunkiai išvaryti bet kokį banką, bet kokį investuotoją iš Lietuvos, bet ar tikrai nuo to Lietuvos žmonėms bus geriau“, – svarsto M.Majauskas.
S.Jakeliūnas žada daugiau informacijos posėdyje
S.Jakeliūnas tikina, kad nutarimo detales pristatys BFK posėdžio metu, mat informacija parengta remiantis surinkta informacija, bendraujant su Lietuvos ir JK institucijomis, žiniasklaida, bei jam atsiųstais dokumentais apie „Revolut“.
„Kai kurios aplinkybės yra tikėtinos, bet kai kurie yra faktai. Pirmas, antras punktas, kad V.Vasiliauskas galimai darė spaudimą, tai na aš pateiksiu turimus duomenis apie tai. Ne visa kontekstinė informacija gali būti pateikta nutarime, aš ją posėdžio metu pristatysiu“, – tikina S.Jakeliūnas.
Jis teigia bendravęs su vyriausybinės komisijos pirmininku Arminu Mačiuliu, kuris vertino „Revolt“ atitiktį.
„A.Mačiulis, tos komisijos pirmininkas, kuomet gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje, po paaiškėjusių faktų apie „Revolut“, aš skambinau ir paklausiau, ar komisijoje buvo kokių nors svarstymų, diskusijų, abejonių dėl „Revolut“, vos ne pirmu sakiniu pasakė, kad LB valdybos pirmininkas paskambino ir užtikrino, kad viskas yra gerai“, – sako S.Jakeliūnas.
Anot jo, „tai tikrai galėjo paveikti komisijos pirmininko nuomonę“, o viešai paaiškėjusios aplinkybės dėl N.Storonskio tėvo, investicijų iš Rusijos milijardieriaus Jurijaus Milnerio įkurtos „DST Global“ ir kt. turėjo būti įvertintos kritiškiau.
„Man yra persiųsta informacija, tikėtina, ta pati, kuri yra nusiųsta britų priežiūrai. Spėju, negaliu teigti, kad tai yra buvusio „Revolut“ finansų direktoriaus, kadangi atsiųsta autentiška vidaus informacija apie tikrinimus, auditus, memorandumus, raštų projektus priežiūros institucijoms, akcininkų sutartis ir „Revolut“ veiklos apibendrintas vertinimas per laikotarpį, kol jis ten dirbo. Tai remiantis ta informacija aš surašiau nutarimo projektą. Bet suprantama, tą reikia pristatyti komitete diskusijos metu“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis stebėjosi, kodėl pačios institucijos, „pradedant LB“, nesiėmė sprendimų dėl „Revolut“ licencijos galiojimo.
Dar daugiau priekaištų „Revolut“
S.Jakeliūnas, remdamasis nenurodytais dokumentais, tikino, kad Lietuva išdavė „Revolut“ banko licenciją, nors JK tokios jis net nebūtų galėjęs tikėtis.
„Remiantis ta informacija, kurią man atsiuntė minėtas asmuo ši Britanijos, taip veikiančiai institucijai, tai net nevadintina banku, JK jokiu būdu nebūtų išduota banko licencija. Kai Lietuvoje buvo registruotas „Revolut“, buvo trys asmenys. Vadovas N.Storonskis, pagal pateiktą informaciją, reguliuoja ir priima sprendimus dėl visko – kitaip tariant valdymas yra visiškai vienasmenis, nėra kokybiškas“, – teigia S.Jakeliūnas. Jis vardija ir daugiau įvairių trūkumų, pvz., atitikties darbuotojų didelę kaitą, dėl kurių „Revolut“ JK „buvo indikuota, kad mažai tikėtina, kad tokia licencija būtų suteikta“.
S.Jakeliūnas pabrėžė, kad Lietuva „Revolut“ tapo vartais į visą ES finansų rinką.
„Ar galime prisiimti tokią atsakomybę ir riziką, aš labai smarkiai abejoju, tiesą sakant manau, kad ne, tai buvo klaidingas sprendimas. Toks mano vertinimas“, – sako S.Jakeliūnas.
Pasak S.Jakeliūno, gautos informacijos „autentiškumas, kokybė ir detalumas man nekelia abejonių, kad ji, tikėtina iš „Revolut“ vidaus, buvusio asmens – nežinau, kokie jos pateikimo ketinimai, galbūt ir konkurenciniai, tačiau tą turėtų vertinti institucijos“.
„Pateiktoje informacijoje iš Britanijoje yra vienas punktas, kad N.Storonskis labai akylai saugo klientus iš Rusijos, kurie atsidaro sąskaitas ir nelabai leidžia tikrinti jų rizikos profilius“, – teigia S.Jakeliūnas ir patikino, kad šią informaciją persiuntė tiek Lietuvos, tiek JK institucijoms.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos reputacijai jau kyla nebe rizika, „Lietuva dėl to jau kenčia“.
Žada eiti iki pabaigos
S.Jakeliūnas patikino, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija yra informuota apie jo „darbą „Revolut“ tema“, ir tai, kad bus inicijuotas nutarimo projektas, bet turinys dar nėra derintas.
„Alternatyvos tokios – jei komitetas pritars, kad toks ar panašus nutarimas būtų teikiamas Seimui, tai bus komiteto vardu. Jei ne, tuomet aš asmeniškai registruosiu, galbūt kas nors norės prisijungti, nežinau. Nuo Seimo priklausys, ar bus svarstoma, ar bus pateikimas, ir jei bus pritarta tam nutarimui, komisija turės kažkaip atsižvelgti, įvertinti“, – tolesnius veiksmus aiškina S.Jakeliūnas.
Nuo komisijos sprendimo priklausys, ar „Revolut“ čia „nekelia kažkokios didesnės rizikos ir atitinka nacionalinio saugumo interesus“.
S.Jakeliūnas žada, prireikus, inicijuoti bankų licencijavimo proceso detalesnį vertinimą, kodėl taikomi dvejopi standartai.
„Pagal įstatimus ir paties LB licencijavimo tvarką, kaip nustatyta, tikėtina, „Revolut“ su savo trimis asmenimis Lietuvoje, atstovaujančiais „Revolut“, nelabai galėjo gauti tos licencijos – nebuvo valdymo struktūros, nebuvo kompetentingų vadovų, o apie reputaciją jau kalbėjome“, – sako S.Jakeliūnas.
Jis įžvelgia problemą, kad licenciją išdavė pats Europos centrinis bankas ir tai nėra tik nacionalinis sprendimas.
„Bet aš manau, kad bent jau mano iniciatyva yra logiška ir pagrįsta ir aš ją bandysiu realizuoti“, – sako S.Jakeliūnas.
„Revolut“: esame atviri
„Revolut“ nuo detalesnių komentarų susilaikė ir pateikė trumpą komentarą:
„Norime pabrėžti, kad mūsų veikla Lietuvoje nuo pat pradžių buvo paremta bendradarbiavimo, atvirumo ir skaidrumo principais su visomis finansų sektorių reguliuojančiomis institucijomis Lietuvoje. Šiomis vertybėmis ir toliau ketiname vadovautis bendraudami su atsakingomis institucijomis.
Esame pasiryžę ir toliau tvariai vykdyti įmonės plėtrą, teikdami bankines paslaugas Lietuvoje, kurdami naujas darbo vietas finansų ir technologijų srityje, taip prisidėdami prie spartesnio Lietuvos finansų sektoriaus augimo.
Visada esame atviri, ir mielai dalinamės informacija apie savo verslo modelį, įmonės kultūrą bei ateities planus su visais, kurie kreipiasi tiesiogiai į mus.“
