Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas įžvelgia pranašumų, kad Lietuvoje daugiausia veikia ne euro zonos, o skandinavų bankai, nes Švedija, Danija ar Norvegija jau turi indėlių draudimo fondus, į kuriuos beveik nebereikia mokėti, taip pat bankų pertvarkymo fondus – pavyzdžiui, Danijoje jau veikia toks bankų pertvarkos mechanizmas, koks šiuo metu dar tik kuriamas euro zonoje, į kurią Lietuva taikosi įstoti 2015 metais, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas konkretizuoja, kad, Lietuvai tapus bankų sąjungos nare, Europos centrinis bankas perimtų trijų didžiausių Lietuvos bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – tiesioginę priežiūrą.
