„Jau per vėlu. Dabar juos galėtų galbūt įsigyti kokia mokėjimo įstaiga, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, galbūt naujas pirkėjas. Visumoje jie galėtų tarnauti tiems žmonėms, kurie nesiruošia ir nesikels niekada į elektroninę erdvę“, – apie „snoriukų“ likimą kalbėjo S.Kropas.
Lietuvoje veikia 420 banko skyrių. Vienam skyriui tenka 7429 klientai. Latvijoje vienas banko skyrius aptarnauja beveik 10 tūkst. klientų, Estijoje – 7 tūkst. Vienam banko darbuotojui tenka 358 klientai, tuo metu, pavyzdžiui, Liuksemburge vienam darbuotojui tenka vos 19 klientų.
Jei „Snoro“ skyriai būtų buvę parduoti iš karto, juos greičiausiai būtų nupirkę patys bankai. Tačiau pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus turto negalima parduoti, kol nebus išspręsti visi teisiniai ginčai. Todėl „Snoro“ infrastruktūra kitiems bankams darosi vis mažiau patraukti, ieškoma būdų, kaip vystyti internetinę bankininkystę.
S.Kropo teigimu, ruošiama teisinė bazė, kuri, pavyzdžiui, leistų identifikuoti klientą jam neateinant į banką, taigi įmonės, o vėliau ir gyventojai galėtų atsidaryti sąskaitas neišeidami iš namų.
„Infrastruktūra tampa gendančiu produktu, jei iškart po to kai kurie bankai norėjo ją nupirkti, tai dabar dėl kai kurių teisinių dalykų to neįmanoma padaryti ir bankams mažesnis patrauklumas. Ekonominiai ir technologiniai veiksniai nesudaro bankams prielaidų kurti fizinių vietų, todėl dauguma bankų investuoja į technologijas“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Per metus bankų turtas sumažėjo 3 mlrd. Lt iki 78,32 mlrd.
Paskolų portfelis sumažėjo 4,39 mlrd. Lt iki 53,8 mlrd. Lt. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius ši suma mažėjo dar beveik trečdaliu milijardo litų ir dabar paskolų portfelis siekia 53,55 mlrd. Lt.
Per metus indėliu portfelis bankuose sumažėjo 2,64 mlrd. Lt ir dabar siekia 42,78 mlrd. Lt.
Šiems rodikliams įtakos turėjo ir „Snoro“ žlugimas. Dalis iš banko atsiimtų indėlių grįžo į kitus bankus, tačiau dalį žmonės tiesiog išleido, taigi „Snoro“ žlugimo iki galo kompensuoti nepavyks.
„Tačiau sistema nebus tokia, kokia buvo. Vienas dalykas, tai trečdaliu sumažėjo bankų skyrių skaičius. Europoje šis skaičius irgi mažėja. Kita tendencija – po krizės tiek Europoje, tiek Lietuvoje, daugiau dėmesio skiriama taupymui ir investavimui, mažiau – skolinimuisi ir vartojimui“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Be to, „Snoras“ buvo gana aktyvus naujų technologijų diegėjas, turėjęs apie 10 proc. visos rinkos internetinės bankininkystės vartotojų. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, elektroninės bankininkystės vartotojų sumažėjo 84,4 tūkst. Lt ir siekė 3,5 mln.
„Snoro“ žlugimas turėjo įtakos ir mokėjimo kortelių rinkai. Palyginti su 2011 metų pirmojo ketvirčio pabaiga, debetinių kortelių skaičius rinkoje sumažėjo 421 tūkst. (iki 2,44 mln.), kreditini – 180 tūkst. (iki 0,37 mln. Lt).
„Snoro“ bankrotas, S.Kropo teigimu, lėmė ir tai, kad Lietuvoje indėlių nebenori laikyti ne Lietuvos gyventojai.
„Tokių indėlių pritraukimo galimybės dabar yra menkos dėl to, kad nėra „Snoro“, taip pat dėl Beliackio skandalo ir dėl to, kad nėra strategijos, kokias mes paslaugas teikiame, kokias paslaugas norime eksportuoti, tai mes turbūt viena iš Baltijos valstybių ir nenorime susirinkti indėlių iš užsienio“, – kalbėjo S.Kropas.
Jo teigimu, Latvijoje 40 proc. indėlių sudaro ne rezidentų pinigai. Lietuvai, norint pritraukti kapitalo, reikėtų keisti teisinę bazę, aiškiai deklaruoti, kokias paslaugas galime pasiūlyti užsieniui. S.Kropo teigimu, viena potencialių Lietuvos bankininkystės paslaugų vartotoja galėtų būti Baltarusija.
