Pagal darbo dienų skaičių pakoreguoti duomenys rodo didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tai yra pirmasis įvertis, kuris gali būti peržiūrėtas ir kuris yra šiek tiek optimistiškesnis, nei prognozavo Italijos bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Abi institucijos prognozavo, kad metinis BVP susitrauks 9,2 procento.
Savo ruožtu Italijos vyriausybė prognozavo 9 proc. nuosmukį.
Visgi šis rodiklis vis dar yra vienas blogiausių Europoje, palyginti su 5 proc. susitraukimu Vokietijoje ir 8,3 proc. nuosmukiu Prancūzijoje.
Ispanijos ekonomikai sekėsi dar prasčiau – ji susitraukė 11 procentų.
Pasak „Istat“, ketvirtąjį ketvirtį Italijos BVP sumenko 2 proc., palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais.
Ekonomika smarkiai nukentėjo dėl naujos apribojimų etapo, įvesto kovojant su antrąja koronaviruso banga praėjusių metų antroje pusėje.
Italija, trečia pagal dydį euro zonos ekonomika, tapo viena iš labiausiai pandemijos paveiktų šalių – čia mirusiųjų dėl COVID-19 skaičius siekia beveik 90 000.
„Istat“ teigimu, nuo praėjusių metų vasario iki gruodžio mėnesio buvo prarasta daugiau nei 420 000 darbo vietų, iš jų 101 000 – gruodžio mėnesį.
Nedarbo augimas taip pat padidino esamą lyčių atotrūkį darbo rinkoje.
Gruodžio mėnesį darbo neteko 99 000 moterų, palyginti su vos 2 000 vyrų.
