Prastėjanti ekonominė situacija labiausiai paliečia tuos, kurie yra atsidūrę skurdo gniaužtuose. Nors Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis mūsų šalyje po truputį mažėja, tačiau Lietuvoje skurdas vis dar yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – šalyje skursta kas penktas gy-ventojas.
Lietuvos statistikos departamento elektroninis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ (2022 m. leidimas) atskleidžia, kad žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 EUR – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc.
Pasak Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotojos dr. Ingos Masiulaitytės-Šukevič, bendras skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizi-kos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė.
Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 EUR ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir su-darė 15,6 proc.
Skurdo mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šei-moms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vai-kams padidėjo 26 proc. Jeigu ne socialinės išmokos, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų nuo 17,2 iki 37,6 proc.“ – teigė I.Masiulaitytė-Šukevič.
Skurdo mažėjimo tendencijas taip pat pako-mentavo ir A.Adomavičienė: „NSMOT vertinimu, skurdo rizikos lygiui įtakos taip pat turėjo ir pandemijos so-cialinių pasekmių mažinimo paketas, tačiau didžioji dalis priemonių buvo trumpalaikės ir net vienkartinės, to-dėl ilgalaikėje perspektyvoje sunku tikėtis, kad skurdo mažėjimo tendencija išliks.“
Per metus šiek tiek sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis: 1,2 procentinio punkto, palyginti su 2020 m., o per penkerius metus – 11,9 procentinio punkto. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. siekė 3,9 proc., t. y. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.), kaime – 6,7 proc.
2021 m. absoliutaus skurdo riba buvo 260 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 EUR – šei-mai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, 2020 m. – atitinkamai 257 ir 540 EUR.
Nuo skurdo negelbsti ir darbas
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Socialinė parama visose gyventojų grupėse reikšmingai prisidėjo prie skurdo mažinimo. Statistikos departamento skaičiavimais, iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 30,9 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,7 iki 10,9 procentinio punkto.
Pagal namų ūkio sudėtį didžiausias skurdo rizikos lygis 2021 m. buvo vieno asmens namų ūkiuose ؘ– 44,5 proc. ir namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša motina ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų – 32,4 procento.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc., tarp bedarbių – 50,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 38,8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto.
Nepasiveja infliacijos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad socialinė pašalpa yra paskutinis apsaugos nuo skurdo garantas, tačiau ir jis žmonių nuo skurdo negelbsti. Vidutinė socialinė piniginė parama 2021 m. siekė 107 Eur per mėnesį vienam asmeniui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos stebėsenos duomenys rodo, kad 2021 m. socialinės pašalpos gavėjų gaunamos piniginės paramos vertė, įskaitant ir socialinę pašalpą, kitas išmokas, kompensacijas ir lengvatas, siekė tik 63 proc. minimalaus vartojimo pajamų dydį (MVPD). Asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenantys absoliučiame skurde.
Šis dydis taip pat naudojamas kaip atskaitos rodiklis apskaičiuojant įvairias socialines išmokas. MPVD šiemet siekė 267 eurus. Pasak A. Adomavičienės, yra būtina peržiūrėti MPVD apskaičiavimo ir indeksavimo metodiką.
Paskutiniais metais šis rodiklis augo tik 2 proc., o infliacija per metus pasiekė 20 proc. Tai reiškia, kad ir socialinių išmokų augimas ženkliai atsilieka nuo infliacijos, todėl pažeidžiamiausi žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje. „Reikėtų aiškiau reglamentuoti MPVD augimo kriterijus. Ilgainiui valstybės remiamos pajamos turėtų prilygti MVPD. Šiuo metu valstybės skiriama parama neužtikrina minimalių žmogaus poreikių, jau nekalbant apie orų pragyvenimą“, – teigė A. Adomavičienė.
Pažeidžiamesnės – moterys
Kaip pastebi asociacijos Moterų informacijos centro atstovė socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė, moterų skurdo rizikos lygis yra daug didesnis. 2021 m. moterų skurdo lygis siekė 22,4 proc., vyrų – 17,1 proc. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje šie skaičiai dar didesni: 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis, 2021 metų duomenimis, siekė 24,3 proc., o moterų – net 42 proc.
Labiausiai skursta vieniši asmenys, taip pat pensininkai ir tėvai, vieni auginantys vaikus (moterų yra net aštuonis kartus daugiau). Viena iš priežasčių – atlyginimų skirtumai. Paradoksalu, tačiau kuo šalies ekonomika geresnė, tuo skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų didesnis. Tai atsispindi ir pensijų struktūroje: „Sodros“ duomenimis, moterų pensijos yra 15 proc. mažesnės nei vyrų. „Pastaruoju metu atlyginimų skirtumai mažėja. Tikėkimės, kad tai bus tvarus mažėjimas“, – vylėsi Moterų informacijos centro atstovė.
Dar viena priežastis, kodėl moterys uždirba mažiau – profesinė segregacija. Anot G.Purvaneckienės, vyriškos specialybės suteikia didesnes uždarbio galimybes. Be to, moterys daug dažniau užima žemesnes pareigas, daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną. Jos turi trumpesnį socialinio draudimo stažą dėl vaikų auginimo atostogų. Skurdą daug dažniau moterys patiria ir dėl kitų faktorių – smurto artimoje aplinkoje.
Smurtą patiriančios moterys ne tik yra prastesnės sveikatos, bet ir turi blogesnes darbo ir atlyginimo galimybes. Gyvenimo kokybė taip pat susijusi su laisvu laiku sau bei asmenybės tobulėjimu, o tuo pačiu ir geresnėmis karjeros perspektyvomis. Šioje srityje skirtumai tarp lyčių – dar didesni. Namų ūkio našta daugiau tenka moterims, o turiningai laisvalaikį daugiau leidžia vyrai.
„Bendroji moterų skurdo priežastis – lyčių nelygybė, tad norint mažinti moterų skurdą reikia mažinti lyčių nelygybę“, – sakė G.Purvaneckienė.
Naujas iššūkis – brangstantys energetikos ištekliai
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys atkreipia dėmesį, kad 2021 m. prasidėjęs energetikos
kainų šuolis labiausiai paliečia pažeidžiamiausius visuomenės narius – jau dabar daugybė šeimų patiria energetinį skurdą. Per metus (2022 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai) kietasis kuras pabrango 166,3 proc., šilumos energija – 89,1 proc., elektros energija – 62,7 proc., dujos – 59,8 proc. Šios kategorijos prekių brangimas turi tiesioginės įtakos ir kitų produktų bei paslaugų brangimui. „Jeigu sugebėsime sumažinti energetinių išteklių kainų augimą, nuslops ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimas“, – konstatuoja K.Kupšys.
Atsinaujinantys energijos ištekliai, pasak jo, yra išsigelbėjimas nuo aukštų kainų, tačiau klausimas, kaip greitai galima reformuoti energetikos sistemą, kad saulės ir vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos dalis reikšmingai didėtų. Antrasis svarbus energetinio skurdo faktorius – būsto energetinis efektyvumas.
Deja, vis dar daug brangių energetinių resursų yra išleidžiama pro kiauras sienas ir duris. Nors valstybė turi įvairių mechanizmų, kaip paskatinti žmones savo daugiabučio renovacijai, bet tempai vis dar yra per lėti. „Problema ta, kad žmonės, gyvenantys skurde, dažnai visai neturi santaupų ar yra prasiskolinę, todėl jie negali investuoti į energiją taupančias priemones, renovaciją. Nėra jiems įperkamos ir saulės jėgainės“, – pastebi K.Kupšys.
Užburtas skurdo ratas
Jam antrina ir Agata Gluchovska, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė. Didelė dalis Lietuvos gyventojų susiduria su nepakankamu viešųjų susisiekimo paslaugų užtikrinimu, ši problema itin opi regionuose ir kaimiškose vietovėse. Dažnai autobusai važiuoja tik keletą kartų per dieną ir yra suderinti tik su vaikų grįžimu iš mokyklos, todėl susisiekimo stoka užkerta kelią dirbti, naudotis socialinėmis, švietimo, sveikatos, kultūros, finansų ir kitomis paslaugomis.
Pasak analitikės, nepasiturintys asmenys paprastai negali sau leisti įsigyti ir išlaikyti automobilio. Dažniausiai nepasiturintys asmenys gali įsigyti tik taršų automobilį. Tačiau Europa iki 2050-ųjų yra įsipareigojusi išmetamųjų dujų kiekį sumažinti iki 90 proc. Nepasiturintiems asmenims utilizavus savo seną automobilį galima gauti paramą įsigyti mažataršę transporto priemonę, tačiau kyla klausimas, kiek ši priemonė tikslinga, žinant, kad skurde gyvenantys asmenys paprastai neturi santaupų.
„Viena iš skurdo mažinimo priemonių turėtų būti viešojo transporto tinklo gerinimas, pritaikymas žmonėms su negalia“, – sakė A.Gluchovska.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad įsisukus į skurdo ratą tapti žalesniu išties nėra lengva, nors nuo taršos labiausiai kenčia pažeidžiamiausi visuomenės nariai. Lietuvoje klimato pokyčiai yra akivaizdūs: nuo 1961 iki 2019 m. vidutinė metinė oro temperatūra pakilo 2,2 laipsnio, turime daugiau kritulių, karščio bangų, o vandens lygis Klaipėdoje pakilo 15 cm. Mokslu įrodyta, kad 2 laipsnių šilimas yra riba, kurią peržengus scenarijai veda į dideles socialines ir ekonomines krizes.
„Visos šalys turi siekti, kad ekonomika taptų neutrali klimatui. O tam būtinas energetikos sektoriaus pertvarkymas, transporto, pramonės, žemės ūkio kaita.
Tačiau skurdžiau gyvenantiems daug sunkiau bus atlaikyti socialines krizes ir visas pasekmes“, – teigė L.Paškevičiūtė. Itin svarbus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmuo rengiant ir įgyvendinant klimato kaitos valdymo politiką, tačiau svarbu, kad ir kitos ministerijos bei institucijos nuo pat priemonių planavimo aktyviai prisidėtų prie socialiai teisingos pertvarkos įgyvendinant Žaliąjį kursą. Į sprendimų priėmimą turi būti įtraukti ir pažeidžiamiausių visuomenės narių atstovai, taip pat, kad būtų užtikrintas geresnis švietimas ir informavimas apie situaciją ir grėsmes.
