Be to, stringant Ignalinos AE uždarymui greitai auga projektų kaina. Neoficialiais „Verslo žinių“ duomenimis, pagal 2005 metais pasirašytas sutartis įgyvendinti panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektą turėjo kainuoti 171,487 mln. eurų, dabar jis yra pabrangęs iki 193,492 mln. eurų.
Prognozuojama, kad ši suma išaugs dar 22 mln. eurų.
Projektui B2/3/4 buvo numatoma skirti 120,066 mln. eurų, dabar projekto vertė yra išaugusi iki 122,937 mln. eurų ir, manoma, padidės 70 mln. eurų.
Daugiausia rūpesčių kelia ne tiek dabartinis subrangovų persirikiavimas Ignalinos AE objektuose, kiek Lietuvai nepalankios sutartys – 2001 metais pasirašyta bendroji sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl Tarptautinio Ignalinos uždarymo paramos fondo lėšų administravimo ir su „Nukem Technologies“ sudarytos sutartys dėl projektų B1 ir B2/3/4 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas) įgyvendinimo.
Beje, viešai prieinama tik Lietuvos sutartis su ERPB, o Ignalinos AE ir „Nukem“ sutarčių sąlygas saugo komercinė paslaptis.
„Verslo žinių“ žiniomis, Ignalinos AE vadovybė ketina artimiausiu metu pasamdyti tarptautinę teisininkų kompaniją, turinčią darbo su Anglijos teise praktikos, kad būtų rasta teisinė galimybė apginti Ignalinos AE interesus.
Dar 2009 metų lapkričio mėnesį paskelbtose Valstybės kontrolės išvadose konstatuojama, kad pagal sutartį ERPB, pagrindinių uždarymo projektų finansavimo šaltinio administratorius, neatsako už lėšų naudojimą, o visa atsakomybė tenka Lietuvos institucijoms.
