„Mane bando išnaudoti viena Švedijos diplomatė. Jau metus „tampomės“, o ji vis randa priežasčių nesumokėti. Jau ir iki teismų priėjome“, – skundžiasi lietuvis.
Arvidas – ne šiaip koks pameistrys. Jis su savo komanda pastato namą nuo pamatų iki stogo. Tuo Švedijoje užsiima jau 12 metų. Dirba legaliai, laikosi įstatymų, moka mokesčius.
Statybininkas pasakoja, kad 2014 metų spalį prasidėjo derybos dėl namo ir garažo statybų. Tuo metu buvo mažai darbo, todėl vyras suderėjo gerokai mažesnę kainą – 300 kronų už valandą su mokesčiais. Paprastai pavyksta išsiderėti ir iki 450 kronų.
Vasario 16 dieną gavau laišką, kad likusieji pinigai mums nebus išmokami. Iškart sustabdėme darbus.
Pradėjo statybas nuo garažo. Vėliau bus patogu įrankius laikyti, kol kils namas.
Garažas iškilo iki tų metų Kalėdų. Taip pat netrukus pastatytas namo karkasas.
Tuomet jau buvo išdirbtos 705 valandos. Darbuotojai šventėms išvyko į gimtinę.
Grįžo ir toliau tęsė darbus. Iš užsakovės Lindos teko išsireikalauti pinigus už jau atliktus darbus. Prasidėjo derybos dėl vidaus darbų. Lietuvis pareiškė, kad vasarą už tokią mažą kainą nedirbs.
„Pasakiau, kad noriu normalios kainos. Jie man nieko neatsakė. Pernai vasario 16 dieną gavau laišką, kad likusieji pinigai mums nebus išmokami. Iškart sustabdėme darbus“, – pasakojo Arvidas.
Statybininkas teigia, kad užsakovė visada buvo patenkinta darbų kokybe. Jokių klaidų nebuvo padaryta.
Tačiau atsisakė mokėti susidariusią 138 tūkst. kronų skolą. Eurais – 15265. Ar daug?
„Turiu draudimą, kuris man apmoka teismo išlaidas. Kreipiausi į teismą. Man tai tikrai nėra menka suma. Negaliu taip paprastai imti ir atsisakyti pinigų“, – širdo statybininkas.
Kokias priežastis užsakovė Linda nurodė? Pirmiausia – ji suvokia šią sutartį kaip su fiksuota kaina ir fiksuotu laiku. Užsakovė nenori mokėti už stelažų nuomą. Taip pat ji nori, kad statybininkai sumokėtų už jos vyro darbą, kurį jis atliko prie savo statomo namo.
Susitarė už grašius, bet pasijuto apiplėštas
Ketvirtadienį turėjo įvykti lietuvio Arvido ir švedės Lindos teismas. Teisėja pasiūlė derėtis ir susitarti. Tuomet bylos duomenys niekur nefigūruos.
Pas teisėją šešis kartus ėjo kiekvienas su savo advokatu ir vis siūlė savo kainą. Arvidas iš pradžių pasakė, kad užsakovė jam skolinga 135 tūkst. kronų, neskaitant jokių delspinigių. Ši pasiūlė tik 30 tūkst.
Arvidas iš pradžių pasakė, kad užsakovė jam skolinga 135 tūkst. kronų, neskaitant jokių delspinigių. Ši pasiūlė tik 30 tūkst.
Galiausiai lietuvis nė pats nepajuto, kaip sutiko su 55 tūkst., nors buvo užsibrėžęs nesileisti žemiau 80. Jo advokatas vis ragino susitarti.
Tuomet vyras susisiekė su savo liudininku Ingemaru, kuris gerokai pyktelėjo dėl tokių derybų. Jo manymu, nereikėjo leisti į derybas arba nusileisti tik simboliškai.
„Po visko pareiškėme priekaištų savo advokatui. Už tokį nuolaidžiavimą jam teks apmokėti teismo išlaidas.
Jas padengs jo draudimas. Po ilgų diskusijų nusprendėme, kad vėl grįšime į teismą. Turime laiko apsispręsti iki kovo 24 dienos. Nenoriu taip pasiduoti. Po to savęs negerbsiu.“
Įstatymų detalės smaugia ne tik atvykėlius
Švedijoje įsikūrusi konsultacinė bendrovė „VMS consulting“ paprastai užsiima tarpininkavimu – padeda Lietuvos bendrovėms rasti klientų Švedijoje ir atvirkščiai. Tiesia tarptautinius verslo tiltus ir suveda naudingus partnerius.
Tačiau pastaruoju metu jos pagrindine duona tapo įvairios teisinės konsultacijos. Padaugėjo teismo bylų, kuriose nedidelės statybinės įmonės bando iš privačių klientų atsiimti uždirbtus pinigus.
„Didžioji dalis tokių bylų baigiasi įmonių bankrotu arba, geriausiu atveju, draugišku susitarimu – statybininkas gauna pusę prašomos sumos.
Konflikto priežastis slypi smulkmenose. Jei statybininkas ir klientas sudarė šabloninę sutartį, teismas gina vartotoją“, – aiškina „VMS consulting“ atstovė ir įkūrėja Vaida Meidutė-Strazdauskienė.
Šabloninės sutartys paprastai būna platinamos profsąjungų elektroniniuose puslapiuose. Jos jau iš karto būna suformuotos naudingai tik užsakovui. Vieną kartą nudegę paprastai sutartis sudarinėja atidžiau.
Sutartyse būtina raštiškai apibrėžti kiekvieną darbinį momentą. Pavyzdžiui, kiek valandų reikia konkrečiam darbui atlikti. Sutariate darbus už 1,1 milijono kronų, tačiau aiškiai nėra nurodyta, jog tai nekintanti kaina.
Vėliau atsiranda papildomų nenumatytų darbų už 300 tūkst. kronų. Klientas sumoka sutartus 1,1 milijoną, tačiau atsisako mokėti nenumatytas lėšas. Vėliau klientas pas bet kurį konsultantą užsako darbų vertinimą. Šis nurodo, kad darbai verti tik milijono kronų.
Teisme, jei sutartyje suma nenurodoma kaip nekintanti, statybininkas lieka ir be minėtų nenumatytų išlaidų ir dar skolingas 100 tūkstančių užsakovui.
Jei sutartyje suma nenurodoma kaip nekintanti, statybininkas lieka ir be minėtų nenumatytų išlaidų, ir skolingas užsakovui.
V.Meidutė-Strazdauskienė teigia, kad tokia situacija dabar yra tiesiog skandalingai dažna, apėmusi visą statybų sektorių.
Privatūs klientai puikiai žino, kad įmonėms neapsimoka bylinėtis. Jų pusėje yra ir vartotojų teisių įstatymas, ir profesinės sąjungos, kurios Skandinavijoje yra labai svarbios ir galingos.
Profesinės sąjungos triumfuoja, nes vieną po kito laimi teismus, pasiųsdamos į bankrotą smulkias statybines įmones.
Iš pradžių buvo neoficialiai kalbama, kad taip bandoma susidoroti su atvykėlių statybinėmis įmonėmis. Taip pat buvo sakoma, taip atlaisvinama rinka pabėgėliams įdarbinti. Jų per praėjusius metus Švedija priėmė daugiau nei 160 tūkst.
„Dabar tai pradėjo kenkti ir patiems švedų statybininkams. Tas teismų burbulas vis tiek kažkada sprogs. Statybų poreikis auga. Vyriausybė nori konkurencijos. Neliks atvykėlių bendrovių – kils kainos. Profesinių sąjungų reikalavimai darosi nepakeliami ne tik atvykėliams, bet ir Švedijos verslui“, – ramino konsultantė.
