2022 05 13 /11:58

Statybininkai pusdieniui stabdo darbus 80-yje valstybinių objektų: prašo didinti finansavimą

Smarkiai pabrangus žaliavoms, statybininkai ir kelininkai skambina pavojaus varpais – dėl šoktelėjusių kainų kyla grėsmė nebaigti dalies valstybės objektų statybos. Verslininkai prašo Vyriausybės ir valstybinių įstaigų peržiūrėti finansavimą, tačiau teigia, kad kol kas institucijos šį prašymą linkusios ignoruoti. Siekiant atkreipti dėmesį į problemos rimtumą, statybininkai penktadienį pusdieniui stabdo statybas 80-yje valstybinių ir visuomeninių objektų visoje Lietuvoje.
Statybos
Statybos / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Statybininkai teigia, kad pasiūlymai, kurie buvo teikti vasario pradžioje, dar prieš karą Ukrainoje, ir pateiktos statybų sąmatos drastiškai šoktelėjus kainoms nebeatitinka šiandienos rinkos sąlygų.

Anot Lietuvos statybininkų asociacijos, kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc. Verslininkų teigimu, tokio staigaus ir didelio brangimo nebuvo jau kelis dešimtmečius, todėl įmonės negalės įgyvendinti sutarčių pasiūlytomis kainomis.

Visgi statybininkai teigia, kad valstybės institucijos šią problemą ignoruoja.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dalius Gedvilas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dalius Gedvilas

„Daugybę kartų kreipėmės į atsakingas institucijas ir šitos konferencijos nereikėtų organizuoti, jei būtų reakcija, adekvatūs veiksmai sprendžiant statybų sektoriuje susidariusią situaciją“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Jis pranešė, kad penktadienį nuo 12 iki 17 valandos statybos stos dalyje valstybinių objektų.

Iš pradžių buvo planuota, kad tokių objektų, kuriuose laikinai stos statybos, bus 150, tačiau paskelbus apie planus surengti šią akciją, kai kurie užsakovai ėmėsi spręsti šią problemą.

„Tai signalas, kad reikia spręsti, o ne vilkinti problemas. Tai mūsų valstybės problema, kad statybos gali pavirsti kaip tas simboliu tapęs futbolo stadionas. Daugiau kaip 100 mln. eurų buvo investuota, o šiandien jis pavirto į susmulkintą statybos laužą“, – niūrias prognozes pateikė asociacijos vadovas.

Kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc.

Pasak D.Gedvilo, vykstant viešųjų pirkimų konkursams perkančiosios organizacijos tris mėnesius ar pusmetį svarsto, kas bus konkurso nugalėtojas. Per šį laikotarpį statybinių medžiagų kainos spėja smarkiai pasikeisti, tačiau išsiskirti taikiai perkančiosioms organizacijoms ir rangovams šiuo atveju nepavyksta.

„Nuo rangovų sąskaitų bandoma nuskaičiuoti pasiūlymo garantijos sumą. Tai nesąžiningas elgesys, apsimetinėjimas, kad rinkoje viskas tvarkoje ir tokiu būdu atsiduriame situacijoje, kad strateginiai valstybės objektai stringa“, – sakė jis.

Pasak D.Gedvilo, dėl įtemptos situacijos žaliavų rinkose kai kurios medžiagos pabrango 200 proc., metalai – 100 proc., medienos gaminiai – 100 proc.

Kainos kilo ir dėl pilietinės pozicijos

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko sakė, kad dabartinės situacijos niekas negalėjo numatyti, tačiau jį stebina tai, jog vis dar nesiimama jokių veiksmų.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Šarūnas Frolenko
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Šarūnas Frolenko

Jis taip pat akcentavo, kad statybinės medžiagos pabrango ir dėl to, kad prasidėjus karui Ukrainoje verslai atsisakė naudoti baltarusiškas ir rusiškas medžiagas.

„Mus stebina, kad praėjus dviem mėnesiams mes vis dar neturime aiškumo, kai visiems yra aišku, kad kur kur, bet statybų procese du mėnesius delsti yra ilgas laikas“, – tvirtino Š.Frolenko.

Pasak jo, sustojusios statybos reiškia sunkumus ne tik rangovams, bet ir subrangovams, taip pat tiekėjams.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vidmantas Janulevičius
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vidmantas Janulevičius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad užsakovai į situaciją žiūri primityvai – apeliuoja į kai kuriais atvejais dar prieš pandemiją pasirašytas sutartis ir kalba apie nuobaudas.

„Nėra supratimo, kad tai atsisuks atgal – mokesčių surinkimui, bedarbystei ir sustojusių objektų kaštams. Yra einamieji kaštai, progreso nėra, medžiagos brangsta, neatsiskaitoma su rangovais ir subrangovais ir užsisuka grandinė, kuri, neduok Dieve, užsisuko ir per 2009 metų krizę“, – sakė V.Janulevičius.

Uždėjus rangovams baudas, anot jo, įmonės arba bankrutuos ir tada padaugės bedarbių, arba bus įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašus.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Statybos
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Statybos

„Kas tada tęs tas statybas ateityje? Ar norės kokia bendrovė ateiti į viešuosius pirkimus?“ – klausimus kėlė V.Janulevičius.

Jis sakė suprantantis valstybės finansinę situaciją, biudžeto deficitas šiais metais yra rekordinis.

„Bet yra krūvos projektų, kuriuos nori pradėti ministerijos, savivaldos, kurių eiliškumas nėra pirmas. Juos būtų galima atidėti tam, kad būtų galima pabaigti tuos objektus, į kuriuos jau buvo investuoti pinigai“, – tvirtino jis.

Pasak V.Janulevičiaus, reikėtų sukurti pinigų rezervą, kad būtų pabaigti statyti tie objektai, į kuriuos jau investuota, arba priskirti vieną ministeriją, kuri kuruotų ir kiekvienu atveju įvertintų visus pirkimus, įsitikintų, kad statybinių medžiagų kainos kyla, ir ieškotų sprendinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų