Metinį statybos kainų augimą, pasak statistikų, lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio augimas 4,5 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos didėjimas 1,2 proc., bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 1,6 procento. Pridėtinės išlaidos per metus sumažėjo 1,1 procento.
Per mėnesį darbo užmokestis padidėjo 1,8 proc., statybinių medžiagų ir gaminių kainos sumenko 0,5 proc., pridėtinės išlaidos ūgtelėjo 0,1 proc., tuo metu mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina nepakito.
Iš statybinių medžiagų ir gaminių per mėnesį daugiausia atpigo vamzdžiai – 2,7 proc., o pabrango metalo gaminiai – 0,4 procento.
Per metus negyvenamųjų pastatų statyba pabrango 0,8 proc., gyvenamųjų pastatų – 1,4 proc., inžinerinių statinių – atpigo 0,2 procento. Per mėnesį negyvenamųjų pastatų statyba pabrango 0,6 proc., gyvenamųjų pastatų – 0,7 proc., inžinerinių statinių – atpigo 0,2 procento.
Pastatų remontas per metus pabrango 1,5 proc., per mėnesį – 0,7 procento.
Statybos sąnaudų elementų kainos per mėnesį augo 0,3 proc.
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo 1,8 proc. vidutinio valandos darbo užmokesčio augimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų 0,5 proc. sumažėjimas.
Iš statinių per mėnesį daugiausia – po 0,7 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba ir remontas. Negyvenamųjų pastatų statyba pabrango 0,6 proc., o inžinerinių statinių statyba atpigo 0,2 proc.
Per metus – lapkritį, palyginti su 2019 metų lapkričiu – statybos sąnaudų elementų kainos augo 0,4 procento. Statistikų vertinimu, tai lėmė vidutinio valandos darbo užmokesčio (4,5 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,2 proc.) didėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (1,6 proc.) mažėjimas.
Iš statinių per metus daugiausia – 1,5 proc. – pabrango pastatų remontas. Gyvenamųjų pastatų statyba pabrango 1,4 proc., negyvenamųjų pastatų statyba – 0,8 proc. Inžinerinių statinių statyba atpigo 0,2 proc.