Nors gyvenamojo ir komercinio NT rinka Baltijos šalyse sustingusi, dideli infrastruktūros projektai statybų įmonėms suteikia taip reikalingą postūmį, o jų apimtys, tikėtina, artimiausiais metais dar labiau augs.
„Statybos įmonės, kurių daugumą sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, Lietuvoje įdarbina virš 130 tūkst. darbuotojų. Latvijoje ir Estijoje šis skaičius yra apie du kartus mažesnis. Praėjusiais metais Baltijos šalių statybų sektoriui sekėsi skirtingai: Lietuvos ir Latvijos įmonės statybos darbų atliko daugiau, tuo tarpu Estijos statybų bendrovių atliktų darbų apimtys traukėsi,“ – pasakoja „Finora Bank“ vyriausiasis analitikas Vaidotas Šumskis.
Pasak eksperto, bendra ekonominė padėtis ir vartotojų nuotaikos Baltijos šalyse šiuo metu reikšmingai skiriasi. Lietuvoje ekonomika vėl kyla, Latvijos ekonomika stabilizuojasi, o Estijos ekonomikos prognozės bent šiems metams nėra tokios pozityvios. Visa tai atsispindi ir žmonių vartojimo elgsenoje bei statybos darbų apimtyse.
„Šių metų pirmąjį ketvirtį mažmeninė prekyba Latvijoje ir Estijoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo atitinkamai 2 ir 5%, o Lietuvoje išaugo 3%. Be to, įmonių pajamos paslaugų sektoriuje Estijoje sumažėjo 1%, Latvijoje – 3%, o Lietuvoje išaugo 12%,“ – apidūdina situaciją V.Šumskis, pridurdamas, kad tai yra palyginimas, iš kurio jau pašalintas infliacijos poveikis.
NT rinka traukėsi visose Baltijos šalyse
„Tačiau nors lietuviai vartoja daug drąsiau nei estai ar latviai, ši drąsa (ir galimybės), regis, baigiasi, kai reikia įsigyti būstą. Šių metų pirmąjį pusmetį įsigytų butų skaičius Lietuvoje ir Estijoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 12% mažesnis, o Latvijoje krito net 23%. Tai reiškia, kad gyvenamosios paskirties NT rinkos visose trijose šalyse vis dar traukiasi, o pagrindinė to priežastis – žymiai sumenkęs būsto įperkamumas dėl istoriškai didelių Euribor palūkanų ir butų pardavimo kainų. Aukštos palūkanos ir stagnuojanti ekonomika taip pat mažina komercinio NT paklausą bei investicinį patrauklumą. Atitinkamai, tokioje aplinkoje naujų būstų ir pastatų, skirtų vykdyti komercinei veiklai, statybos taip pat neatsigauna. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, pastatų statybų apimtys traukėsi visose Baltijos šalyse: Lietuvoje nuosmukis sudarė 5%, tačiau Latvijoje ir Estijoje kritimas buvo itin stiprus ir sudarė atitinkamai 22 ir 18%“, – toliau pasakoja V.Šumskis.
Statybininkų gelbėjimosi šiaudas: „Rail Baltica“, žalioji transformacija ir krašto gynyba
Remiantis „Finora Bank“ analize, dideli infrastruktūros projektai suteikia daugiau darbo apimčių smulkioms statybų įmonėms. Tuo tarpu valstybė tampa vis svarbesne statybų sektoriaus darbų užsakove ir ši tendencija atsispindi visose Baltijos šalyse. Darbo apimtis kuria ir didina „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimas, vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančios energijos įrenginių statyba ir plėtra bei su krašto gynyba susiję darbai.
„Infrastruktūros statybos darbų apimtys Estijoje pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 6%, Latvijoje – 7%, o Lietuvoje, kur „Rail Baltica“ tiesimas jau įsibėgėja – net 26%. Panašu, kad infrastruktūros statybos išliks finansuojamos ir toliau, dėl įsipareigojimų ES ir strateginių gynybos planų“ – pabrėžia „Finora Bank“ vyr. analitikas.
Pasak eksperto, viešieji pirkimai statybų sektoriuje artimiausiais metais dar labiau augs, nes „Rail Baltica“ ir krašto gynybos projektai tik įsibėgėja. „Tai labai gera anticiklinė parama. Iš viso darbą gaus šimtai mažesnių su statybos sektoriumi susijusių įmonių, kurioms šie projektai padės išlikti,“ – priduria V.Šumskis.
Statybų įmonės turėtų būti lanksčios
„Matyt, naujų būstų pirkimas šiuo metu tiesiog atidedamas iki tol, kol atsigaus būsto įperkamumas, nes gyventojai iš tiesų uždirba pakankamai pajamų vartojimui ir smulkesnėms investicijoms, tai rodo ženkliai išaugusi kelionių ir turizmo paklausa šiais metais visose Baltijos šalyse bei augantis bankų indėlių ir finansinio turto kiekis“, – teigia V.Šumskis.
Prognozuojama, kad gyvenamojo ir komercinio NT paklausa ims augti atsigaunant Baltijos šalių ekonomikoms, atslūgus geopolitinei įtampai ir turto pajamingumui tapus panašiam į šiuo metu populiarių obligacijų pajamingumą: „Tam prireiks ir laiko ir mažesnių palūkanų, todėl šiuo laikotarpiu statybų įmonėms verta šiek tiek pakeisti savo profilį, atsinaujinti techniką, investuoti į technologines galimybes ir nukreipti žvilgsnį į viešojo sektoriaus užsakymus, kad po kelerių metų galėtų dalyvauti naujame NT sektoriaus bumo etape“, – rekomenduoja „Finora Bank“ vyr. analitikas.
