Vyriausybės užsakymu strateginės analizės centras „Strata“ įvertino Lietuvos ekonomikos skatinimo planą ir konstatavo, jog pradinis atsakas į ekonominės krizės suvaldymą Lietuvoje nebuvo tinkamas: trūko supratimo, kad vėlavimas nulems negrįžtamus pokyčius ekonomikoje, o nestandartinėje situacijoje remtasi standartiniais sprendimai.
Balandžio 22 diena datuojamas tyrimas, kritikuojantis Vyriausybės atsaką į krizę, iki šiol paviešintas nebuvo, tačiau 15min gavo jo kopiją.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį spaudos konferencijoje aiškino, kad Vyriausybė prieš savaitę parengto tyrimo išvadų iki šiol esą negavusi, todėl ir tyrimas viešai nepaskelbtas.
„Strata“ yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti.
Efektas pasijus tik 2021 metais
Tyrėjai palygino Lietuvos atsaką į ekonominę krizę su kitų šalių taikomomis ekonomikos skatinimo priemonėmis ir turėjo daug pastabų Lietuvos Vyriausybei tiek dėl pasirinktų priemonių, tiek dėl per lėto jų įgyvendinimo.
Nors „Strata“ analitikai pabrėžia, kad lyginant su kitomis valstybėmis, bendra ekonomikos skatinimo plano apimtis nėra maža (10 proc. nuo BVP), jų vertinimu, tik apie dešimtadalis šiam planui įgyvendinti skirtų lėšų galėtų būti priskirtos „naujiems“ pinigams, kurie pasieks sunkumų turinčias įmones ir gyventojus.
Dauguma tradicinių paramos formų netinkamos didžiajai daliai labiausiai nukentėjusių įmonių, kurios valdžios sprendimu buvo įpareigotos nutraukti arba stipriai apriboti savo ūkinę veiklą.
„Dauguma tradicinių paramos formų netinkamos didžiajai daliai labiausiai nukentėjusių įmonių, kurios valdžios sprendimu buvo įpareigotos nutraukti arba stipriai apriboti savo ūkinę veiklą ir neteko dalies ar visų savo pajamų. Tokioms įmonėms vis dar kaupiasi mokestinės skolos, o jų padengimui siūlomos paskolos, nesprendžiant esminių tokių įmonių likvidumo problemų. Ypač trūksta dėmesio mažoms įmonėms“, – konstatuojama tyrime.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis priemonių yra ilgesnio laikotarpio ir netinkamos „skubiam ekonomikos gelbėjimui“, nes jų poveikis, geriausiu atveju, pasijus tik antrajame 2020 m. pusmetyje arba jau 2021 metais.
Be to, konstatuojama, kad rengiant planą, pritrūko supratimo, kad situacija netradicinė, todėl jai reikia inovatyvių ir netradicinių sprendimų. Priemonės nėra pritaikytos šiandienos situacijai, todėl jų naudojimas stringa.
Daugelis numatytų priemonių reikalauja prisiimti papildomus įsipareigojimus visiško neapibrėžtumo sąlygomis, todėl jų naudojimas stringa.
„Ekonomikos skatinimo plane numatytos priemonės nesukuria įmonėms prognozuojamų veiklos sąlygų, nes daugelis jų reikalauja prisiimti papildomus įsipareigojimus visiško neapibrėžtumo sąlygomis, todėl jų naudojimas stringa“, – rašoma tyrime.
Tyrėjams pro akis neprasprūdo ir tai, kad Ekonomikos skatinimo plano rengime nedalyvavo interesų grupės, todėl planui trūksta jautrumo, diferencijuoto požiūrio į skirtingas interesų grupes, atstovaujančias skirtingoms ekonomikos realijoms.
Trūksta naujų pinigų
Nagrinėdami Ekonomikos skatinimo planą tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis plano finansavimui skirtų pinigų nėra „nauji“ realūs pinigai.
Didžiąją dalį lėšų sudaro ne „nauji“ realūs pinigai, kurie gali tiesiogiai pasiekti sunkumų patiriančias įmones, o pinigai, padedantys veikti įvairiems finansiniams instrumentams.
„Didžiąją dalį lėšų sudaro ne „nauji“ realūs pinigai, kurie gali tiesiogiai pasiekti sunkumų patiriančias įmones, o pinigai, padedantys veikti įvairiems finansiniams instrumentams – valstybės garantijos, investicijoms skirtos ir perskirstomos lėšos. Arba tai apskritai nėra valstybės skiriamos lėšos (bankų skolinimo potencialo didinimas). Tai nėra realūs nauji pinigai, kurie galėtų būti, atsiradus poreikiui, perskirstomi tarp atskirų priemonių ir galėtų pasiekti verslą“, – teigiama tyrime.
Naujoms, inovatyvioms ir tinkamomis iš esmės spręsti labiausiai nuo karantino nukentėjusių įmonių problemas įvardijamos tik kelios priemonės – patalpų nuomos mokesčio kompensavimas, paskolų suteikimas labiausiai nukentėjusioms įmonėms itin mažomis palūkanomis, kompensacijos neapmokėtų sąskaitų apmokėjimui (faktoringas).
„Šioje Ekonomikos skatinimo plano dalyje trūksta realių naujų pinigų, ambicijų ir konkretumo“, – pabrėžia tyrėjai.
„Realių „naujų“ pinigų trūkumas kartu su įmonių poreikių neatitinkančių priemonių taikymu sukuria „uždaro rato“ efektą, kai popieriuje nupieštas modelis praktikoje neveikia, nesukuria norimo efekto ekonomikoje“, –taip pat rašoma tyrime.
Austrijoje – šimtaprocentinė paskolų garantija
Tyrime konkrečios Lietuvoje įgyvendinamos paramos priemonės lyginamos su kitomis šalimis.
Pavyzdžiui, tyrime rašoma, kad paskolų su garantija teikimo sąlygos Lietuvoje ir Austrijoje yra panašios, tačiau Austrijos taikomas mechanizmas turi nemažą privalumą smulkiam verslui: mažesnės apimties paskoloms suteikiama garantija iki 90-100 proc.
Lietuvoje taikoma 80 proc. garantija, nors tiek verslas, tiek bankai pabrėžia, kad tokia garantija per maža.
„Lietuvoje taikant 80 proc. garantiją, komerciniams bankams tenka prisiimti likusius 20 proc. rizikos, todėl bankai tokias paskolas iš esmės traktuoja kaip įprastas, standartinės rizikos paskolas. Todėl šis mechanizmas nėra pakankamai patrauklus bankams, o tuo pačiu ir paskolos gavėjams“, – teigia „Strata“ ekspertai.
Parama juda per lėtai
Tyrimo autoriai taip pat konstatavo, kad plano įgyvendinimas per lėtas, nes nuo karantino paskelbimo pradžios iki balandžio 17 d. buvo panaudota tik 69 mln. eurų, t. y. apie 1,4 proc. plano įgyvendinimui numatytų lėšų.
Kaip pagrindines to priežastis tyrėjai nurodo tai, kad numatytos priemonės nėra tinkamos esamoje situacijoje, o jų įgyvendinimas perdėm biurokratizuotas, sukeliantis nepagrįstą administracinę naštą verslui, gyventojams ir paramos priemones administruojančioms valdžios institucijoms ar su priemonių įgyvendinimu susijusiems tarpininkams.
„Lietuvos atsilikimą teikiant paramą nuo krizės nukentėjusiam verslui gerai iliustruoja Vokietijos pavyzdys – nuo karantino pradžios savarankiškai dirbantys gyventojai ir mažos įmonės jau gavo 50 mlrd. eurų subsidijų (1,5 proc. nuo BVP). Tuo tarpu atitinkamas Lietuvos skaičius siekia 5 mln. eurų (Lietuvai adaptavus Vokietijos skirtą paramą, ji siektų 650 mln. eurų, t. y. 130 kartų viršytų faktiškai suteiktą Lietuvos paramą)“, – rašoma tyrime.
Kiek įmonės sukaupę „lašinių“
Tyrime panagrinėta, kiek įmonės gali turėti sukaupusios atsargų. Priminsime, kad verslą itin papiktino premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad su mėnesį be paramos negalinčiu išgyventi verslu galbūt ne viskas yra tvarkoje.
„Strata“ tyrime cituojamas 2016 m. JP Morgan Chase & Co Instituto atliktas tyrimas, paremtas beveik 600 tūkst. JAV smulkių verslo įmonių duomenimis, kuriame išanalizuota tam tikruose ekonomikos sektoriuose veikiančių įmonių sukauptos pinigų atsargos (rezervai).
Pasak tyrimo, mažiausius pinigų rezervus turi maitinimo įmonės – 16 dienų, remonto ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės – 18 dienų, mažmeninės prekybos įmonės – 19 dienų, statybos įmonės – 20 dienų.
Priešingoje diapazono pusėje – paslaugos, susiję su nekilnojamuoju turtu – 47 dienos.
Veiklą per karantiną apribojo 50 tūkst. įmonių
Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ tyrime rašoma, kad iš Lietuvoje įregistruotų 107 tūkst. ūkio subjektų dėl paskelbto karantino buvo nutraukta arba iš esmės apribota 50 tūkst. įmonių veikla, dar 3,3 tūkst. įmonių (kurių tiesiogiai nepalietė dėl karantino nustatytas ekonominės veiklos apribojimai) apyvarta nukrito daugiau kaip 40 proc.
Prastovose iki balandžio 17 dienos buvo 22 tūkst. įmonių – kas penkta Lietuvos įmonė).
O labiausiai paveiktos buvo apgyvendinimo ir maitinimo, apdirbamosios gamybos bei prekybos sektorių įmonės.
Iš viso problemų turinčiose įmonėse dirba apie 491 tūkst. arba 55% visų privataus sektoriaus darbuotojų.
Tyrimo tikslas
Tiesa, kodėl šis planas nebuvo paviešintas – neaišku. Tuo stebėjosi ir Seimo narys Mykolas Majauskas, nesuprantantis, kodėl Vyriausybė slepia valstybinės institucijos parengtą ataskaitą.
„Esminė problema yra ne tai, kad ekonomikos skatinimo planas neveikia, o tai, kad Vyriausybė nenori to pripažinti. Krizės metu Vyriausybė priima daug sprendimų ir toli gražu ne visi pasiteisina. To nereikia gėdytis. Ataskaita juk tam ir skirta, kad valstybinės institucijos galėtų objektyviai įsivertinti situaciją ir pagal ekspertų pastabas koreguoti priemonių planą taip, kad reali pagalba pasiektų ekonomiką kuo greičiau“, – tvirtino Seimo narys.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad „Strata“ ataskaita iki šiol nebuvo paviešinta, nes Vyriausybė šių išvadų dar negavusi.
„Mes to ataskaitos neturime, kai bus pateikta, ji, be abejo bus vieša. Galiu patvirtinti paprastą dalyką, kad jei nenorėtume turėti tikros informacijos, tai tokių tyrimų ir neužsakytume. Jei mes juos užsakome, mes laukiame kritiškos, pirmiausia, požiūrio, kad galėtume tą planą keisti“, – teigė premjeras.
Ekonomikos skatinimo plano priemones ir lėtą jų įgyvendinimą trečiadienį kritikavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, nutarę siūlyti Vyriausybei, kad likvidumo paskolų skirstymą verslui iš „Invegos“ perimtų Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Strata“ nurodo, kad šio analitinio dokumento tikslas – kitų valstybių kontekste įvertinti Lietuvos ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID 19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano ir jame numatytų priemonių tinkamumą ir efektyvumą mažinant neigiamas krizės pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams.
Atliekant tyrimą, nagrinėta 13 užsienio valstybių ekonomikos skatinimo planai (prioritetas, su nedidelėmis išimtimis, teikiamas mažesnėms ir panašaus kaip Lietuva ekonominio išsivystymo lygio valstybėms): Airija, Austrija, Čekija, Danija, Estija, Izraelis, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija.
