„Pagal 2001 metais atlikto tyrimo duomenis, 26 proc. verslininkų turėjo realios korupcinės patirties – iš jų buvo reikalaujama kyšio, dalyvavo piktnaudžiavimo schemoje ir pan. Tuo tarpu 2014 m., tokią patirtį turėjo tik 6 procentai verslininkų“, – kalbėjo STT vadovas Saulius Urbanavičius.
Jo teigimu, net 70 proc. verslininkų korupciją įvardija kaip kliūtį verslui ir tai tapo penkta pagal svarbą problema. Anksčiau taip manančių verslininkų buvo žymiai mažiau.
Verslas yra orientuotas visų pirmą į korupcijos prevenciją – geriau yra ne pagauti korumpuotą žmogų, o užbėgti nusikaltimui už akių, tokiu būdu apsaugant ir organizacijos reputaciją ir visuomenę, ir pačius darbuotojus, – sakė V.Sutkus.
LVK prezidentas Valdas Sutkus susitikime pabrėžė, kad verslininkai yra linkę diegti nulinės tolerancijos korupcijai principą bei prisidėti prie šio ir verslui, ir valstybei žalingo reiškinio visiško išnaikinimo.
„Visuomenė sveiksta ir korupcijos mažėja, ir tai rodo, kad tiek STT, tiek mūsų kaip verslo atstovų organizacijos pastangos duoda vaisių. Verslas yra orientuotas visų pirmą į korupcijos prevenciją – geriau yra ne pagauti korumpuotą žmogų, o užbėgti nusikaltimui už akių, tokiu būdu apsaugant ir organizacijos reputaciją ir visuomenę, ir pačius darbuotojus“, – kalbėjo V. Sutkus.
Kurs korupcijos prevencijos vadovą
Žvelgdamas į ateitį, LVK prezidentas įvardino, kad būtų naudinga sudaryti korupcijos prevencijos versle vadovą, kurį bendradarbiaudamos galėtų parengti asocijuotos verslo struktūros bei STT.
Anot. V. Sutkaus, šis vadovas galėtų tapti naudingu orientaciniu dokumentu tiek bendrovėms, tiek ir visuomenei. Jame būtų numatyti pagrindiniai veiksmai, kurių reikia imtis siekiant korupcijos prevencijos, įtariant nesąžiningą veiklą ar pradedant tyrimą.
Verslininkai iš STT taip pat tikisi, kad bus sumažinta perteklinė kontrolė bei nesudaromi nereikalingi trikdžiai veiklos plėtojimui.
2013 metų duomenimis, verslą kontroliuojančių institucijų, kurios vienaip ar kitaip prižiūri verslą, skaičius buvo 58 ir jose dirbo 7753 specialistai, dirbantys su verslo subjektais – tai yra 1881 specialistu mažiau nei metais anksčiau. Jie atliko per 250 tūkst. patikrinimų per metus. Iš viso buvo patikrinti 188 799 tūkst. ūkio subjektų per metus. Nors specialistų ir sumažėjo, patikrinimų 2013 metais buvo atlikta daugiau – plius 7166.
Daugiausiai tikrinančios institucijos yra VMVT, Augalininkystės tarnyba, VMI, SODRA, PAGD. Mažiausiai – siaurose srityse veikiančios Hidrometeorologijos tarnyba, Geologijos tarnyba, Bioetikos komitetas, Transplantacijos biuras, VTD.
Pagal vienam specialistui tenkančių patikrintų ūkio subjektų skaičių pirmauja VDAI (6985), NTAKD (2218), KPD (970). Mažiausiai patikrinimų vidutiniškai vienas specialistas atlieka LB (7), VKEK (9), VMT (15).
Pagal UAB „Rinkos tyrimų centro“ 2014 metais vykdytą ūkio subjektų apklausą dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos vertinimo, geriausiai vertinamo institucijos yra VMI (15,2 proc.), VDI (2,4 proc.), VMVT (2,2 proc.), SODRA (2,2 proc.), PAGD (0,9 proc.).
Blogiausiai vertinamos institucijos yra beveik tos pačios VMI (3,5 proc.), VDI (2,6proc.), SODRA (2,1 proc.), VMT (0,8 proc.), VKTI (0,7 proc.). Pasak teisingumo viceministro Juliaus Pagojaus, šį iš pirmo žvilgsnio atrodantį prieštaravimą galima paaiškinti tuo, kad su šiomis institucijomis yra susiduriama dažniausiai, o VMI, SODRA ir PAGD atlieka daugiausiai patikrinimų, todėl tiek gerų, tiek ir blogų vertinimų susilaukė daugiausiai.
