EKT, atlikusios pieno sektoriaus apžvalgą, partneris Darius Dulskis vertina, kad esmine pieno sektoriaus gamybos grandies problema ir toliau išlieka smulkių ūkių dominavimas.
„Maži, iki dešimt karvių laikantys, ūkiai sudaro net 74 proc. viso jų skaičiaus Lietuvoje, kurie pagamina vos 11 proc. žaliavinio pieno. Iš to seka mažas ūkių efektyvumas, nepakankama pieno kokybė, didesnės gamybos sąnaudos, dideli pieno surinkimo kaštai, ūkių nuostoliai ir ūkininkų priklausomybė nuo paramos. Nors Lietuvoje ir vyksta pieno ūkių stambėjimo procesai, tačiau jų tempai lėti, o tai neleidžia pilnai išnaudoti gamybinio pieno pramonės potencialo“, – pranešime spaudai teigia D.Dulskis.
Smulkiųjų pieno ūkių finansinę padėtį blogina tai, kad Lietuvos pieno sektoriuje egzistuoja papildoma iš žemdirbių pieną superkanti tarpininkų grandis, kuri, perparduodama žaliavą perdirbėjams, pelnosi ūkininkų sąskaita.
Lietuvoje nuo 1998 m. taikomų bazinių pieno sudėties dydžių nuokrypis nuo faktinių pieno sudėties rodiklių yra didžiausias tarp analizuotų ES šalių ir ši situacija nekinta jau ketverius metus, pabrėžiama studijoje.
Priartinus bazinius pieno sudėties rodiklius prie faktinių, natūralaus pieno supirkimo kainos dydis nepakistų, tačiau bazinių ir faktinių kainų palyginimas taptų korektiškesnis.
Pieno supirkimo kainos svyruoja visose ES šalyse, tačiau normaliomis rinkos sąlygomis jų svyravimas nepasižymi tokiais staigiais pakilimais ir giliais smukimais, kaip Lietuvoje, vertina D.Dulskis.
„Taip yra todėl, kad Lietuvos pieno žaliavos gamyba nėra subalansuota – turime per mažą stambiųjų ūkių koncentraciją, kuri galėtų garantuoti stabilų ir pakankamą aukščiausios kokybės lietuviško pieno tiekimą europine rinkos kaina“, – sako D.Dulskis.
Lietuvos pieno ūkiai pajėgūs pagaminti visą pieno perdirbėjams reikalingą žaliavos kiekį. Tačiau dalis primelžto pieno suvartojama savo reikmėms (10 proc.), dalis jo eksportuojama (4 proc.), todėl lietuviškos kilmės žaliavinis pienas užtikrina tik tris ketvirčius viso perdirbimui reikalingo poreikio. Dėl lietuviško pieno trūkumo, jis importuojamas iš Latvijos ir Estijos stambiųjų pieno ūkių, kur reikiamos kokybės pienas perkamas maždaug 15 proc. pigiau nei Lietuvoje, vertina EKT.
Lietuvoje įmonių perdirbamo pieno kiekis dukart viršija vidaus vartojimo poreikius, todėl iki 60 proc. pagamintos produkcijos, iš kurios svarbiausi yra sūriai, eksportuojama.
Tarp Baltijos šalių Lietuva pagal pagaminamo, superkamo ir perdirbamo pieno kiekį 2017 metais išliko rinkos lydere – jai teko 47 proc. rinkos, tuo tarpu Latvijai – 30 proc., o Estijai – 23 proc.
