Vyriausybės įvestas karantinas kovą uždarė maitinimo įstaigas, tarp jų ir „Grill London“ pavadinimo restoranus įvairiuose miestuose. Kaip ir kiti verslininkai, įmonė iškart kreipėsi dėl paramos ir ją gaudavo iki pat skandalo pradžios.
Kiekvienam restoranui – po paramos porciją
„Grill London“ vardu pavadintus restoranus valdo atskiros įmonės – kiekvienai maitinimo įstaigai po atskirtą bendrovę. Todėl kone kiekviena jų kreipėsi dėl paramos į valstybę ir ją gavo. Parama gauta tiek už darbuotojų prastovas, tiek už kitas priemones.
„Big Doner“, „Alėjos projektas“, „Urmo projektas“, „Panoramos projektas“, „Tauro projektas“, „Restorano projektas“, „Ozo restoranas“, „Klaipėdos restoranas“, „Panevėžio restoranas“ – įmonės, kurios valdo restoranus su „Grill London“ vardu.
Užimtumo tarnybos duomenimis, visos įmonės, išskyrus „Panevėžio restoranas“, yra gavusios finansinę paramą darbo užmokesčiui už darbuotojus prastovose. Tai 15min patvirtino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Išmokėjo dešimtis tūkstančių eurų
Viešai prieinami Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad kompensacijos buvo išmokėtos beveik visoms bendrovėms, kurios valdo „Grill London“ restoranus.
Pavyzdžiui, bendrovė „Klaipėdos restoranas“ gavo beveik 40 tūkstančių eurų, „Ozo“ restoranas – 19,5 tūkst. eurų, „Gedimino projektas“ – 24,5 tūkst. eurų, „Panoramos projektas“ – 23,7 tūkst. Panašios sumos figūruoja ir kitose bendrovėse.
15min skaičiavimu, vien tik už prastovas „Grill London“ restoranus valdančios bendrovės iš valstybės gavo beveik 180 tūkstančių eurų, tačiau gali būti, kad kompensacijas gavo ir daugiau tiems patiems savininkams priklausančių bendrovių.
Gavo paramą ir už nuomą
Į „Grill London“ kasą valstybės parama tekėjo ir kaip kompensacija už nuomą. Verslui valstybė kompensavo išlaidas už nuomą, kai karantino metu jiems teko užsidaryti.
„Turiu patvirtinti, kad su UAB „Gedimino projektas“ yra pasirašyta sutartis dėl iki 16 tūkst. Eur nuomos mokesčio kompensacijos“, – 15min patvirtino „Invegos“ Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė.
Ši bendrovė valdo „Grill London“ restoraną sostinėje.
Pasak jos, teisinio pagrindo neskirti paramos tiesiog nebuvo. „Skirdami kompensaciją UAB „Gedimino projektas“ vadovavomės priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ aprašu, pagal kurį teisinio pagrindo neskirti nuomos mokesčio kompensacijos nėra.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad teikdami pagalbą verslui, negalime laikyti pareiškėjo nepatikimu, kol nėra baigtas teisėsaugos institucijų tyrimas dėl įmonės ar jos vadovo neleistinos veiklos, kol neįrodyta pareiškėjo kaltė ir pareikšti tik įtarimai, ir kol nėra priimtas administracinis ar baudžiamasis nuosprendis“, – sakė ji.
Todėl „Invega“, pasak A.Slapšienės, remiasi nekaltumo prezumpcija. „Neribojame verslui pagalbos gavimo, netaikome išankstinių sankcijų“, – pridūrė Marketingo vadovė.
Konkuruoti kitiems – sunku
Kai buvo skirstoma COVID parama, oficialiai tyrimas dėl restoranų tinklo dar nebuvo pradėtas. Tiesa, pareigūnai žinių apie galimą finansinę aferą jau turėjo gerokai anksčiau, todėl kruopščiai rengėsi kratoms ir suėmimams.
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sako, kad valstybė nuo pat pradžių teigė, kad COVID parama priklauso tik skaidria veikla užsiimančioms įmonėms, tačiau tuo pačiu kompensacijas skiria įmonėms, kuriose vyksta tyrimas.
„Čia pareikšti ir įtarimai vadovams, o pats aferos mastas yra didelis. Tačiau parama buvo dalinta ir jos niekas susigrąžinti nežada“, – stebėjosi G.Balnis. Pasak jo, dėl galimai nesąžiningų „Grill London“ veiksmų kiti maitinimo tinklai konkuravo nelygiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, po skandalo „Grill London“ darbuotojų atlyginimai, „Sodros“ duomenimis, staiga šoko, kai kur dvigubai.
„Parama turėjo būti sustabdyta jau anksčiau, nes tyrimas vykdomas jau seniau. Paramą galima išsireikalauti grąžinti, tačiau ir to nėra“, – stebėjosi G.Balnis. Jo nuomone, nėra sąžininga, kai toje pačioje rinkoje tos pačios paramos sąlygos galioja tiek sąžiningiems verslams, tiek slėpusiems pajamas ar įtariamiems jų slėpimu.
Sako, kad įtarimai – ne įmonėms
Kaip „Grill London“ vadovai reaguotų, jei valstybė pareikalautų grąžinti paramą?
„Įmonėms nepareikšti jokie įtarimai, todėl būtų sunku komentuoti šį klausimą“, – sakė „Grill London“ rinkodaros vadovas Andrius Bakanas.
Pasak jo, apie tai įmonių vadovai net nėra kalbėję, todėl toks scenarijus net nesvarstomas.
Parama – ne bet kam
„Transparency International“ Iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė sako suprantanti, kad COVID-19 laikotarpiu skirta parama kai kuriam verslui buvo ir vis dar yra gyvybiškai svarbi.
„Visgi, kai kalbame apie valstybės, tai yra visų mūsų, pinigus, ne mažiau svarbu yra tinkamai užtikrinti skaidrų paramos skirstymą ir panaudojimą bei pačių verslų atskaitingumą ir skaidrumą. Mano manymu, tai turėtų būti siekiamybė ne tik pandemijos metu ar į viešumą iškilus panašioms kaip „Grill London“ istorijoms“, – sakė ji.
„Turėtume aiškiai suprasti, kodėl ir kokioms įmonėms yra skiriama parama, kur ji panaudojama, kas yra tikrieji tų įmonių savininkai, arba taip vadinamieji galutiniai gautos gavėjai. Jeigu tokie duomenys būtų skelbiami atvirų duomenų formatu, manau, kad galėtume geriau suvaldyti kylančias korupcines rizikas, ypač kai sprendimus reikia priimti greitai“, – pabrėžė ji.
„Transparency International“ pastebi, kad didžiosios Lietuvos įmonės tampa skaidresnės, jos viešai skelbia daugiau informacijos apie save ir supranta, kad tai yra sėkmingo verslo dalis. „Labai norėtųsi, kad valstybės institucijos skatintų tokį verslų elgesį, taip galėdamos užtikrinti geresnę stebėseną bei paramos skyrimą tik skaidriai veikiančioms įmonėms“, – sakė pašnekovė.
Atlyginimai staiga pašoko
Dar vienas keistas dalykas – „Grill London“ restoranų darbuotojų atlyginimai šoko kone dvigubai po kilusio skandalo, kai paaiškėjo, kad tinklo vadovu laikomas asmuo Andrius Lavrinavičius įtariamas pajamų slėpimu ir kitomis veikomis.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėse, kurios valdo restoranus, pašoko gerokai daugiau nei rinkoje.
„Restoranų rinkoje tokių stebuklų tikrai nebūna“, – pastebėjo G.Balnis. Pavyzdžiui, „Grill London“ Vilniaus darbuotojų alga per mėnesį pašoko nuo 607 eurų iki 1011 eurų.
Operacijoje – 130 pareigūnų
Kauno teisėsauga birželio pabaigoje paskelbė atlikusi didelio masto operaciją, kurioje dalyvavo apie 130 pareigūnų, atlikta apie 40 kratų.
Buvo pradėtas tyrimas dėl viešojo maitinimo įmonės, teikusios neteisingus duomenis apie pajamas, pelną bei turtą, dėl ko galėjo būti nuslėptos šimtatūkstantinės mokesčių sumos.
Į šešėlinę schemą įsivėlusi ir sportinę veiklą vykdanti asociacija asociacijos „ESmotorsport“, kaip įtariama, gryninusi paramos teikėjų pinigus. Kratų metu paimta apie milijonas eurų grynaisiais. Teismas leido du įtariamuosius suimti. Tiesa, vėliau A.Lavrinavičius buvo paleistas, jam skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. „ESmotorsport“ prezidentas Ernestas Staponkus liko už grotų.
Tiriant bylą pareigūnams teko kviestis narus – iš upelio Kauno rajone traukti reikšmingos informacijos galinčius turėti įkalčius. Manoma, kad į upelį buvo įmesti kietieji diskai, kur laikyti duomenys apie dvigubą buhalteriją.
