Šeimos nariai – tai sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), motina (įmotė), tėvas (įtėvis), senelė, senelis, kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, arba asmuo, paskirtas vaiko globėju, partneriai, auginantys vaikus, vienas iš tėvų, auginantis vaikus, asmenys, turintys senyvo amžiaus ar artimųjų su negalia ir pan.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad darbuotojas gali darbdaviui teikti su šeiminių įsipareigojimų vykdymu susijusius prašymus, kuriuos darbdavys turi apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyti raštu.
Šeiminių darbuotojo įsipareigojimų gerbimo principas įgyvendinamas per Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę į atostogas ir poilsį, t. y. kasmetines atostogas, tikslines atostogas, nemokamas atostogas, nemokamą laisvą laiką, papildomas poilsio dienas – mamadienius ar tėvadienius; darbo laiką, t. y. ne visą darbo laiką, teisę pasirinkti pamainą, nuotolinį darbą, teisę pasirinkti darbo laiko režimą, teisę į papildomą pertrauką krūtimi maitinančioms darbuotojoms; darbo sutarties nutraukimą, t. y. apsaugą ir garantijas nutraukiant darbo santykius su darbuotojais, auginančiais mažamečius vaikus iki trejų metų; taip pat apsaugą ir garantijas nėščioms darbuotojoms; nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių; nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai trigubinami darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
„Minėto principo įgyvendinimas užtikrina darbuotojų psichologinę sveikatą, kuri lemia ir aukštesnius darbo rezultatus bei didesnį produktyvumą“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Išsamesnė informacija apie taikomas garantijas, geros praktikos pavyzdžius, kai įmonėje taikomos papildomos priemonės (ne tik nustatytos teisės aktuose), kurios padeda darbuotojams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, skelbiama Darbo inspekcijos interneto puslapyje.
