Nors balandžio – birželio mėn. sukčiai kėsinosi išvilioti 8,3 mln. Eur, tačiau bendri gyventojų ir įmonių patirti realūs nuostoliai siekė 4,1 mln. Eur, kadangi finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandytų išvilioti lėšų. Su analize susipažinti galima čia.
Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, balandžio – birželio mėnesiais apsaugotų lėšų suma buvo didesnė. Skaičiuojama, jog finansų įstaigos sustabdė per 3,4 mln. Eur bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį ketvirtį – apie 3 mln. Eur. Dar 730 tūkst. Eur, jau pervestų sukčiams, pavyko grąžinti – t.y. 3 kartus daugiau nei sausio – kovo mėn.
Nors, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, antrąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigos fiksavo 425 sukčiavimo atvejų mažiau ir bendras jų skaičius siekė 3,3 tūkst., tačiau gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai ūgtelėjo atitinkamai nuo 3,7 mln. Eur pirmąjį ketvirtį iki 4,1 mln. Eur – antrąjį.
Didžiausius nuostolius gyventojams ir toliau atneša investicinis sukčiavimas. Antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, fiksuotas mažesnis incidentų skaičius – atitinkamai 378 ir 551, tačiau pervestų lėšų suma augo nuo 1,6 mln. pirmąjį ketvirtį iki 1,7 mln. Eur antrąjį ketvirtį. Šių rodiklių dinamika lėmė, jog antrąjį ketvirtį vidutinė išviliota suma išaugo 1300 Eur ir siekė 4500 Eur.
Antrojo ketvirčio statistiniai duomenys indikuoja ir telefoninio sukčiavimo schemų „renesansą“. Balandžio – birželio mėn. finansų įstaigos užfiksavo 124 atvejus, kai pirmąjį metų ketvirtį – 29, o išviliotų lėšų suma šoktelėjo nuo 80 tūkst. iki beveik 700 tūkst. Eur.
„Sukčiai ieško kuo įvairesnių būdų, kaip priversti žmones pasimesti ir atiduoti savo lėšas, ir tam nebūtinai bus pasitelkiami nauji ar negirdėti metodai. Telefoninio sukčiavimo schemų sugrįžimas rodo, kad sukčiai linkę „perdirbti“ ar atgaivinti anksčiau taikytas taktikas, keičiasi tik naratyvas – šiemet gyventojus atakuoja „Google“, „Meta“ ar bankų atstovais atsimetančių sukčių skambučiai. Apie šią schemą sulaukę informacijos iš finansų įstaigų, dar balandžio mėn. operatyviai informavome visuomenę, papildomai apie tai primena tiek policija, tiek finansų įstaigos“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Visgi, anot Centro vadovės, tiek statistiniai šios sukčiavimo tipologijos rodikliai, tiek intensyvios skirtingų institucijų prevencijos pastangos rodo, jog vėl būtina priminti pagrindinę asmens ir finansinių duomenų apsaugos taisyklę – kritiškai įvertinti skambinančiojo tikslus, pasakojamą istoriją ir neatskleisti jautrių duomenų nepažįstamiems asmenims.
Centras dar kartą atkreipia dėmesį ir pabrėžia, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti korteles su PIN kodais pan.
Antrąjį ketvirtį dėl sukčių veiklos nuostolių neišvengė ir šalies įmonės – vien dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo įmonės neteko apie 1 mln. Eur., panašiai tiek pat, kiek ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Vertinant visas sukčiavimo tipologijas pagal išviliotas lėšas – ši rikiuojasi antra po investicinio sukčiavimo.
Taikant šį metodą, sukčiai apsimeta jau esamais įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas – faktūras, praneša apie neva pasikeitusį sąskaitos numerį ar skubius pavedimus. Nors tokie atvejai nėra dažni (2024 m. antrąjį ketvirtį – 14, pirmąjį – 23), tačiau finansiniai nuostoliai įmonei gali būti ženklūs.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad, siekdamos efektyvios prevencijos, įmonės turėtų griežtinti vidines procedūras. Jose turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kada ir kaip gali būti keičiami mokėjimų gavėjų banko duomenys, autorizuojami dideli mokėjimai, taip pat įsitikinti, kad jiems numatytas dvigubo patvirtinimo procesas ir pan.
Jeigu įtariate, jog susiduriate ar nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.
