„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sukčiai nusitaikė į bankų klientus: ar finansinės įstaigos daro pakankamai, kad juos apsaugotų?

Sukčiams pastaruoju metu vis dažniau sugebant sėkmingai apgauti banko klientus, finansų įstaigos teigia, kad imasi saugumo priemonių, o pirmiausia – klientus edukuoja, kaip elgtis atsidūrus nusikaltėlių taikiklyje. Vis dėlto ne visiems klientams tai atrodo pakankama. Ekspertai pataria atsakomybes pasidalinti: klientams neprarasti aštraus proto, o bankams – žengti saugaus komunikavimo keliu.
Saugumas internete
Saugumas internete / 123RF.com nuotr.

Sukčiai suaktyvėję

Pirmąjį šių metų ketvirtį sukčių padaryta žala SEB banko klientams iš viso viršijo 873 tūkst. eurų. Dažniausiai sukčiai iš gyventojų lėšas išvilioja netikromis SMS žinutėmis, apgaulingais skambučiais, apsimesdami banko ar kitos institucijos darbuotojais bei investicijų specialistais, siūlančiais neva pelningas uždarbio galimybes. Tokių sukčiavimo atvejų pirmą metų ketvirtį buvo daugiausia, jų bangos periodiškai kyla ir toliau.

Stebėdama šias tendencijas, į 15min kreipėsi SEB banko klientė Erika, keldama klausimus, ar bankas šiuo atveju padaro viską, kad klientai liktų saugūs. Ji klausia, ar ne laikas bankui keisti komunikaciją su klientais, pavyzdžiui, užtikrinti, kad banko žinutės klientams būtų siunčiamos saugioje aplinkoje, o ne el. laiškais ar SMS. Be to, jos nuomone, jei sukčiams pasiseka vis dažniau, galbūt būtų laikas optimizuoti IT saugumo sistemą ir vidinius procesus.

„Ypač kai žinoma, jog sukčių apgaulės scenarijai kartojasi ir skirti tik SEB banko klientams, t. y. sukčiai gerai žino banko vidinę veiklą arba dėl saugumo sistemos spragų tikslingai nutekinama klientų informacija“, – įtarimų pažeria Erika.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„SEB bankas“
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„SEB bankas“

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso išviliojo apie 2,1 mln. eurų, tačiau per 800 tūkst. eurų pavyko grąžinti savininkams.

Specialistai pastebi, kad apgavikų išviliojamos sumos statistiškai mažėja, tačiau atakų mastas tik auga. Jų aukomis tampa skirtingo amžiaus, įvairių vietovių ir veiklos sričių gyventojai, o sukčiaujant pasitelkiami ne tik bankų vardai. Tokias tendencijas pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Jos teigimu, sukčių manipuliacijų tikslas – paskatinti žmogų atskleisti savo asmeninius duomenis, jais patvirtinti apgaule suformuotus pavedimus ir pan.

„Todėl, naudodamiesi finansinėmis paslaugomis telefonu arba kompiuteriu, privalome būti budrūs ir su pinigais virtualioje erdvėje elgtis lygiai taip pat apdairiai, kaip su savo pinigine“, – perspėja ji.

Bet, ar visa atsakomybė neužkibti ant sukčių jauko turi tekti tik gyventojams? 15min aiškinosi, ar bankai daro pakankamai, kad apsaugotų klientų pinigus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs