Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika.
„Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau taikyti sukčiavimo prevenciją. Išryškėjo dažniausi sukčiavimo atvejai – susirašinėjimo el. paštu perėmimas ir investicinis sukčiavimas. Šie atvejai pasiskirsto beveik po lygiai ir sudaro daugiau nei pusę visų pernai išviliotų pinigų“, – sako Eimantas Vytuvis, PPPKC vadovas.
Jis paaiškina, kad susirašinėjimo el. paštu perėmimo taktiką naudojantys sukčiai apsimeta garsiomis bendrovėmis, stengiasi suklaidinti ir ragina paskubomis atlikti mokėjimą už prekes ar paslaugas pavedimu į nurodytą sąskaitą. Įprastai tokius sukčius išduoda gramatinės ir logikos klaidos, sukeistos raidės el. pašto adresuose, prašymai pervesti dideles sumas pinigų. Dideliame informacijos sraute lengva pasimesti, todėl derėtų sustoti ir įvertinti bet kokį turinį, prašantį atskleisti asmens duomenis ar raginantį atlikti mokėjimus.
„Antra dažniausia sukčiavimo forma – investicinis sukčiavimas, ypač padažnėjanti ekonominių iššūkių laikais, kuomet gyventojai ieško būtų apsisaugoti nuo infliacijos ar greitai užsidirbti. Išduoti investicinį sukčių gali lengvų pinigų ir menkos rizikos pažadai, spaudimas ir įtikinėjimas, kad tai unikali galimybė, kuri gali niekada nebepasikartoti, bandymas išgauti asmeninius duomenis“, – sako E.Vytuvis.
Trečias dažniausias sukčiavimo būdas yra duomenų viliojimas suklastota tekstine žinute el. laišku (14 proc.) – gąsdinama pasekmėmis nesiėmus veiksmų arba skatinama prizais bei dovanomis bandant išvilioti aukos prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės sistemos. Rečiau pasitaikantys, bet taip pat pavojingi būdai – telefoninis sukčiavimas (7 proc.) – skambučio metu bando išgauti asmens duomenis, romantinis sukčiavimas (6 proc.) – mezga pažintis socialiniuose tinkluose, prisipažįsta meilėje ir prašo pinigų; netikras įmonės vadovas (2 proc.) – apsimeta vadovu ir inicijuoja pinigines operacijas.
Finansinių sukčių auka gali tapti visi
„Statistika rodo, kad nėra itin atsparios amžiaus grupės – nukentėjusių dalis visur panaši, išskyrus jaunesnius nei 20 m., kurie sudaro vos 3 proc. visų nukentėjusių. Tai galima paaiškinti tuo, kad neretai tokio amžiaus asmenys dar savarankiškai nevaldo finansų, neturi santaupų ar tiesiog yra budresni“, – sako E.Vytuvis.
Taip pat jis įžvelgia ryškią tendenciją patirtų nuostolių statistikoje. Ji atskleidžia, kad kuo žmogus vyresnis, tuo didesnius nuostolius patyrė. Tikėtina, kad taip yra, nes vyresni asmenys turi sukaupę daugiau santaupų, jiems trūksta ar yra susilpnėjęs finansinis ir skaitmeninis raštingumas.
„Nors užfiksuota mažiau nei 5 proc. atvejų, kuomet iš nukentėjusiųjų buvo išviliotos stambios 10 tūkst. Eur ribą viršijusios sumos, šie atvejai sudarė daugiau nei trečdalį visų pernai patirtų nuostolių. Dviejų
trečdalių atvejų operacijų sumos neviršijo 1000 Eurų – tai parodo, jog sukčiams dažniau pavyksta išvilioti mažesnės pinigų sumas.
Jis pastebi, kad statistikoje akivaizdi tendencija pulti didmiesčių gyventojus – net 80 proc. visų atvejų užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai galima susieti su aukštesniu gyvenimo tempu, didesniu informacijos srautu ir technologijų paplitimu.
Ketvirtadalis patirtų nuostolių sumos – iš verslininkų kišenės
„Nors absoliuti dauguma sukčiavimo incidentų (96 proc.) tenka fiziniams asmenims, likę 4 proc., kurie teko verslininkams – skausmingi. Pagal patirtų nuostolių sumą, iš juridinių asmenų išviliota daugiau nei 2,3 mln. Eurų. Taip pat verta pastebėti, kad juridiniai asmenys buvo atsparūs visoms sukčiavimo formoms, išskyrus susirašinėjimo el. paštu perėmimą ir netikro įmonės vadovo schemą“, – sako E.Vytuvis.
Pasak jo, verslų puolimas yra kur kas geriau apgalvotas. Pavyzdžiui, netikro vadovo schemos atveju sukčiai bando surasti įmonių vadovų pavardes, jų el. pašto adresus, vartotojo vardus, slaptažodžius ir darbo funkcijas. Tuomet jie apsimeta įmonės vadovu siųsdami laiškus ar skambindami pavaldiniams, skubina, liepia atlikti pinigines operacijas.
2021 m. Sukčiavimo atvejų analizė buvo atlikta VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro iniciatyva. Išanalizuoti duomenys buvo gauti bendradarbiaujant su Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariais, Lietuvos policija bei Lietuvos banku.
