„Mano banko“ specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį, saugantis nuo šiuolaikiškų apgaulės būdų.
„Moderniųjų sukčių skirtumas nuo senųjų apgavikų yra tas, kad šiandien naudojamos naujosios informacinės bei ryšio technologijos – sukčiaujama elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, pasitelkiant interneto svetaines. Liūdniausia, kad sukčiams tikrai neblogai sekasi.
Lietuvos banko organizuoto tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius trejus metus beveik 39 proc. šalies gyventojų susidūrė su finansiniais sukčiais. Tad kiekvienam, kuris iki šiol į panašias grėsmes numodavo ranka, patartume domėtis galimais sukčiavimo būdais“, – sako „Mano banko“ Rizikų valdymo tarnybos vadovas Andrius Popovas.
Banko specialistai įvardija bent keletą šių dienų technologijomis paremtų sukčiavimo modelių. Ne visi jie yra nauji ir originalūs, tačiau įgyja naujų bruožų. Bet kuri sukčiavimo naujovė pasitelkiama tam, kad apgaulė būtų kuo labiau panašesnė į tiesą.
Atakuoja elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis
Vienas jau anksčiau žinomų sukčiavimo būdų yra „fišingas“ (angl. phishing). Šis modelis pagrįstas tuo, kad elektroniniu paštu ar SMS žinute (angl. smishing) gaunamas melagingas pranešimas iš paslaugos teikėjo, kuriuo apsimeta sukčius. Panašaus sukčiavimo technikos tampa vis išradingesnės ir atpažinti sukčiavimą darosi sunkiau.
Šiuolaikinės technologijos leidžia nurodyti norimą siuntėjo vardą (pvz., Bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar „Sodra“), todėl suprasti, kad pranešimas yra melagingas gali būti sudėtinga. Dažnu atveju tai yra pranešimas apie skolas, baudą, gautą siuntinį ar uždaromą sąskaitą. Gavėjas raginamas kuo greičiau imtis veiksmų, t. y. paspaudus nuorodą prisijungti prie asmeninės paskyros, o tuomet visus jo duomenis jau gali perimti sukčius.
Kaip apsisaugoti? „Mano banko“ specialistų įvardijamas patikimiausias būdas išlikti saugiems – nespausti atsiųstų nuorodų. Vietoje to patariama patiems pabandyti surasti atitinkamos interneto svetainės adresą ir patikrinti gautą informaciją.
Patrauklus, bet melagingas pasiūlymas internete
Daugelis norime ką nors įsigyti už mums priimtiną kainą internetu. Šis mūsų lūkestis – jokia paslaptis sukčiams, kurie tam irgi turi sukūrę schemą. Internetinėje erdvėje pamatote už patrauklią kainą parduodamą prekę. Susisiekiate su pardavėju, jis atsiunčia savo rekvizitus, o jūs atliekate mokėjimą. Galiausiai pirkinio taip ir nesulaukiate, pardavėjo paskyros internete neberandate, nes ji ištrinta.
Kaip apsisaugoti? Prieš pirkdami prekę, patikrinkite atsiliepimus apie pardavėją, peržiūrėkite jo profilį socialiniuose tinkluose. Dažnu atveju sukčių paskyros būna sukurtos vos prieš kelias dienas ir neturi arba turi labai mažai įrašų.
Apgaulingai kviečia atsiimti siuntą
Paštomatų paslaugos tapo daugelio mūsų kasdienybe, daugelį prekių gauname užsisakę internetu. Šias aplinkybes netruko išnaudoti sukčiai. Jie atsiunčia SMS žinutę, kviesdami atsiimti siuntą paštomate. Melaginga žinutė niekuo nesiskiria nuo tų, kurias įprastai siunčia siuntų tarnybos.
Nuvykus prie paštomato ir suvedus siuntos numerį, paprašoma susimokėti. Suma dažnai nebūna didelė, tačiau ją sumokėjus, gaunama tuščia dėžė. Žmogus sumoka pats ir įrodyti, jog gauta siunta buvo tuščia, būtų sunku. Tokiu atveju belieka kreiptis į policijos pareigūnus, bet net ir jie ne visais atvejais galės pagelbėti, kad atgautumėte išviliotus pinigus.
Kaip apsisaugoti? Jeigu laukiate siuntos, pasitikrinkite siuntos numerį, taip pat ir pašto tarnybos, per kurią buvo siųsta, pavadinimą ir paštomato adresą. Jeigu siuntos nelaukėte, tokiu atveju naudodami siuntos numerį, pasiaiškinkite, kas yra siuntėjas. Jeigu to padaryti neįmanoma, už nelauktas siuntas mokėti neturėtumėte.
„Mano banko“ Rizikų valdymo tarnybos vadovas A.Popovas taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus apsaugos nuo sukčių žingsnius.
Praradimai galimi susigundžius apgaulinga vilione investuoti
Investuoti atliekamų savo lėšų dalį ir iš to gauti akivaizdžios bei greitos naudos paprastai atrodo patrauklu. Šią asmeninio turto pagausinimo viziją apgavikai pastaruoju metu išnaudoja apgalvotai, į savo aferą įviliodami žingsnis po žingsnio. Norėdami įgyti pasitikėjimą, vadinamieji investiciniai sukčiai dažnai nesiūlo iš karto investuoti labai didelių sumų.
Be to, po kurio laiko jie praneša, kad jūsų investicija puikiai uždirbo. Pasitaiko, dalis „uždirbtų“ pinigų – kaip įrodymas, kad viskas vyksta skaidriai – pervedami jums į sąskaitą. Toks elgesys paskatina pervesti didesnę sumą, o gal net atlikti periodinius pavedimus. Tačiau vėliau pasirodo, kad praradote nemenką sumą, o aferos autoriai tapo nebepasiekiami – dingo tarsi į balą.
Kaip apsisaugoti? Prieš pradedant investuoti, būtina patikrinti, ar tai daryti siūlanti įmonė turi leidimą verstis tokia veikla ir nėra įrašyta į nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašą. Ši informacija yra pasiekiama internetiniame Lietuvos banko puslapyje. Be to, prieš apsisprendžiant dėl investavimo jau nuo pat pradžių svarbu išsiaiškinti visas su investavimu susijusias sąlygas.
Sukčius gali apsimesti jūsų įmonės vadovu
Įvairiose organizacijose, ypač didesnėse įmonėse, yra bent keletas žmonių, kurie įgalioti atlikti finansines operacijas, naudodami įmonės sąskaitas. Sukčiams nėra sunku tokius galimai įgaliotus asmenis identifikuoti, pasirenkant juos savo aferos taikiniais.
Tokie įmonės darbuotojai gali gauti elektroninius laiškus iš sukčių, apsimetančių įmonės vadovu, pvz., generaliniu direktoriumi ar finansų direktoriumi, kurie reikalauja atlikti skubų mokėjimą. Įkliuvus į šio modelio pinkles pinigai išplaukia iš sąskaitos, o atgauti juos gali būti arba pernelyg sunku, o gal ir nebeįmanoma.
Kaip apsisaugoti? „Mano banko“ specialistų patarimas – griežtai laikytis mokėjimų ir pirkimų saugos procedūrų, kurios nustatytos jūsų įmonėje. Jokiu būdų nereikėtų pasiduoti spaudimui, raginimui veikti kuo greičiau. Vietoje to – atidžiai tikrinti elektroninio pašto adresus ir neatidarinėti įtartinų nuorodų ar laiško priedų. Be to, apie įtartiną laišką ar skambutį būtina informuoti savo darbovietės informacinių technologijų (IT) padalinį ar atitinkamą specialistą.
- Niekada ir su niekuo nesidalykite savo prisijungimo prie banko ir kitais asmeniniais duomenimis.
- Pajutę, jog patekote į sukčių pinkles, nutraukite bet kokį bendravimą su įtartinais asmenimis.
- Kilus įtarimui dėl sukčiavimo kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją ir Lietuvos policiją.
- Jei tai panašu į su investavimu susijusi sukčiavimą, informuokite Lietuvos banką el. paštu prieziura@lb.lt
- Būkite budrūs. Prieš pirkdami, investuodami ar atlikdami lėšų pervedimą apie kitą šalį – įmonę ar asmenį – sužinokite kiek įmanoma daugiau informacijos.
