Šiaurės Amerikos vertybinių popierių administratorių asociacija (NASAA) pasiskelbė pradėjusi koordinuotą kovą prieš neteisėtus kriptovaliutų platintojus. Tai kol kas didžiausia teisinių priemonių programa, kurių ėmėsi JAV ir Kanada, bei atskiros valstijos, kad pažabotų „apgaulingus pirminius žetonų platinimus (ICO), su kriptovaliutomis susijusius investicinius produktus, ir tuos asmenis, kurie už jų stovi“, nurodo organizacija.
Bent du projektai, prie kurių prisideda lietuviai, yra organizacijos sudarytame sąraše – žinomo IT saugumo eksperto Mariaus Pareščiaus vadovaujamas „Baltic Fund“, kviečiantis investuoti į startuolius regione, taip pat finansų valdymo platforma „ORCA Alliance“, kuri, nors registruota Estijoje, turi komandą ir Lietuvoje.
Lietuvių projektai atsidūrė šalia kitų kriptovaliutų rinkos žaidėjų: sąraše taip pat „Binance Limited“, „Poloniex“, „Coinbase“ ir kiti.
M.Pareščius liko šokiruotas – „Baltic Fund“ baudos skirtos už tai, ko jo fondas net nedarė.
O „ORCA Alliance“ projekto įkūrėjai patikina, kad jokių sankcijų jiems neskirta, tik su Kanados institucija aiškinamasi dėl per klaidą pasirodžiusios pavienės reklamos.
Masinis „kriptovalymas“
NASAA gegužės pradžioje pradėjo „Operaciją kriptovalymas“: išsiųsta 70 užklausų, tiek pat tyrimų pradėta, pagal juos priimti 35 įsigalioję sprendimai. Organizacijos nariai yra vertybinių popierių komisijos iš daugiau nei 40 jurisdikcijų Šiaurės Amerikoje.
NASAA nariai atlieka ir daugiau tyrimų dėl apgaulingų veiksmų platinant ICO ar kitus produktus – skelbiami sprendimai yra tik „ledkalnio viršūnė“, nurodoma pranešime. Daugiau ICO platintojų netrukus gali tikėtis teisinių priemonių.
Dalis kampanijos tikslų – įspėti investuotojus apie rizikas, kurias kelia ICO ir kriptovaliutos.
„Sukčiai, vis plačiau išnaudojantys kripto-ekosistemą, yra reikšminga grėsmė investuotojams JAV ir Kanadoje, ir NASAA nariai yra įsipareigoję kovoti su šia grėsme. Nepaisant serijos viešų įspėjimų iš vertybinių popierių reguliatorių visais vyriausybiniais lygmenimis, kripto-nusikaltėliai turi žinoti, kad valstybės ir provincijų reguliatoriai imasi greitų ir veiksmingų priemonių, kad apsaugotų investuotojus nuo jų schemų ir sukčiavimo“, – teigia NASAA prezidentas Josephas P.Borgas.
Gavo dvi baudas po 10 tūkst. dolerių
M.Pareščiaus vadovaujamas „Baltic Fund“ gavo Misūrio vertybinių popierių priežiūros padalinio įsakymą nutraukti veiklą JAV ir pateikti priežasčių paaiškinimą, kodėl fondui neturėtų būti pritaikytos civilinės nuobaudos ir baudos. O baudos skirtos net dvi – abi po 10 tūkst. JAV dolerių.
„Atsakovas siūlė neregistruotus vertybinius popierius, kuriems netaikomos išimtys Misūrio valstijoje“, – konstatuojama JAV prievaizdo nurodyme.
Toliau vardijama, kad Misūrio investuotojai buvo kviečiami investuoti, o jų pinigai būtų panaudoti Rytų Europos startuoliams. JAV prievaizdai išvadoje teigia, kad siūloma užsidirbti pelno, kuris priklauso ne nuo pačių gyventojų veiksmų, tačiau nuo atsakovo veiksmų – tai bruožai, atitinkantys vertybinių popierių platinimą.
Komisija kaltina, kad „Balt Fund“ svetainėje ir baltojoje knygoje pateikia neteisingus teiginius, praleidžia svarbius faktus, argumentuoja, kad BALT žetonai yra saugi investicija, neatskleidžiama rizika.
„Kitas vienaragis gali būti čia, tiesiog už kampo“, – cituojama baltoji knyga nutartyje.
M.Pareščius: JAV veiklos net nevykdėme
M.Pareščių apstulbino gautas JAV administratorių nurodymas. Jis tikina, kad neturi nė vieno JAV investuotojo, šalyje net veiklos nevykdė, nesupranta, kodėl gautas toks nurodymas. Tačiau skirta administracinė bauda „visai nejuokinga“.
„Jie mus kaltina, kad veikiame jų valstijoje, tačiau įrodymų jie nepateikia. Neva esame atsakingi už veiksmus valstijoje, nes, anot tyrimo, yra kažkoks projektas, kuris neturėdamas leidimo vykdo veiklą toje valstijoje. Tačiau kaip tą veiklą vykdo, niekur visame dokumente parašyta nėra. Mes patys esam labai nustebę, kadangi apskritai net reklaminės kampanijos per paskutinius kelis mėnesius nedarėme jokios. Išleidome 0 eurų rinkodarai, spaudos pranešimams ar kitom reklamoms, o tyrimas darytas prieš savaitę ar dvi“, – dėsto M.Pareščius.
Anot jo, panašu, kad „Baltic Fund“ paprasčiausiai atrastas per bendrus ICO katalogus, kuriuose nurodomi visi vykstantys ICO. Jį stebina, kodėl ne Europos institucija užsipuolė Europai skirtą projektą.
„Jie mus bando bausti dviem baudomis po 10 tūkst. dolerių už veiklos vykdymą pas juos. Tačiau pas mane visose taisyklėse, visur parašyta, kad joks investuotojas, joks amerikietiškos kilmės dalyvis negali nieko daryti mūsų projekte. Jie šito neperskaitė“, – sako M.Pareščius ir pateikia naudojimo sąlygų dokumentą.
Jis patikina, kad nė vienas JAV gyventojas nėra investavęs į „Baltic Fund“ ICO ir netgi negalėjo – tai neleidžiama registracijos metu, pildant asmens duomenis.
„Man toks įtarimas, kad čia buvo vykdomi mokymai, kur viena iš Amerikos agentūrų mokė žmones iš regionų, kaip tirti panašius nusikaltimus. Surašė administracinį pažeidimą, nes jei būtų nors vienas apgautas investuotojas, jau būtų kriminalinis. Kodėl jų tyrėjai pasiėmė tik vieną dokumentą iš interneto svetainės, kodėl nesusirinko likusių įrodymų, manau, čia mokymo klaidos“, – sako M.Pareščius.
Nesėkmingas projektas pakibo ant plauko
M.Pareščius sako, kad gavus JAV institucijos nurodymą išeičių yra nedaug: arba sumokėti, arba nereaguoti, arba pakovoti dėl teisybės, tik ši kova gali būti netgi brangesnė nei 20 tūkst. dolerių baudos. Tačiau „Baltic Fund“, kurio ICO nebuvo sėkmingas, gali ir neišlikti.
„Mes ruošiam teisininkų atsakymą į jų pareikštus kaltinimus, turime mėnesį laiko apeliacijai. Techniškai šis dokumentas reiškia, kad mūsų fondui išrašytos dvi baudos, kurių vertė 20 tūkst. dolerių. Galime sumokėti ir viskas – pripažinti faktą, kad jie teisūs. Norint to nedaryti yra du keliai – tai ne Lietuvos jurisdikcija ir galima tas baudas ignoruoti. Čia JAV teisė negalioja, o sumos ne tokios, kurias bandytų pripažinti galiojančias Lietuvoje. Kitas būdas – ginčyti sprendimą“, – svarsto M.Pareščius.
Jis aiškina, kad JAV advokatai yra itin brangūs, todėl ir šis kelias nėra itin paprastas.
„Mes visų pirma norime išsiaiškinti su tyrėju, kuris tai darė. Kodėl tiriant administracinį nusižengimą remtasi tik vienu dokumentu, kuris jiems naudingas, ir kodėl mus konkrečioje valstijoje kaltina kažkokia veikla. Čia tas pats, kaip užeiti į Rusijos svetainę ir pasakyti, kad pažeidžia kažkokios JAV valstijos teises. Ne ta juk jurisdikcija“, – sako M.Pareščius.
Anot jo, UAB „Baltic Fund“, kuriai pareikštas kaltinimas, neturi jokio turto, jos vykdytas ICO buvo nesėkmingas.
„Pats „Baltic Fund“ projektas buvo skirtas tam, kad per ICO surinktume tam tikrą sumą pinigų, kuri būtų investuojama į startuolius. „Baltic Fund“ pradėjo tokią veiklą, bet nesurinko pinigų, todėl buvo mintis fondą užšaldyti iki rudens. Įvykus šiam nesusipratimui su Amerikos agentūra, mes nežinome, ką darysime toliau. Toliau dirbsime su startuoliais, to nenutraukiame, tačiau investavimui pinigų mes nesurinkome, turėjome labai mažą susidomėjimą šiuo projektu“, – sako M.Pareščius.
Jis žada tęsti duotus įsipareigojimus prie projekto prisidėjusiems asmenims, dalyviams.
„ORCA Alliance“ kūrėjas: esame sąraše, bet mūsų nekaltina
Vienas projekto „ORCA Alliance“ kūrėjų Dmitrijus Radinas 15min aiškina, kad šiuo metu su Kanados vertybinių popierių komisija aiškinamasi dėl rinkoje pavaizduotos reklamos.
„Situacija labai įdomi, tas sąrašas, kuriame yra „Baltic Fund“ ir kuriame esame mes, tai yra visi projektų, kurie vienaip ar kitaip buvo pajudinti, pastebėti, pamatyti ar identifikuoti. Tai nėra vien sąrašas projektų, kurie gavo baudas ar daro kažką negero. Tai visi, kas gavo prašymą pateikti informaciją. Tai vat, ir mes esame sąraše“, – sako D.Radinas.
Jis tikina, kad vienoje iš Kanados jurisdikcijų buvo pastebėta projekto reklama.
„Mes net nebuvome jos užsakę ir nesame pateikę. Tikėtina, kad jei ji ir atsirado – tai dėl to, kad „Google Market“ galbūt mūsų pozicija laimėjo. Tos jurisdikcijos reguliatorius visiems savo rinkos dalyviams paviešino pranešimą, kad būkite atsargūs, šitas ICO veikia be mūsų žinios mūsų jurisdikcijoje ir, mūsų nuomone, jis platina security token'ą“, – sako D.Radinas.
Jis patikina, kad šiuo metu apskritai jokie žetonai nėra platinami, nevyksta joks viešas pardavimas – greičiausiai įvyko klaida.
„Reklamos mes ten neužsakinėjome, ir mes esame susikontaktavę su reguliatoriumi, aiškinamės, kas ten įvyko, kodėl jie taip mano , kas negerai. Mes nesame gavę jokių baudų, įspėjimų ar griežtų sankcijų. Esame paminėti sąraše tik dėl to, kad dėl neaiškios priežasties pateko reklama į tą jurisdikciją“, – sako D.Radinas.
Jis aiškina, kad projektas naudojasi tik „Google Adwords“, GDN reklamos plotais, todėl neaišku, kaip reklama galėjo pasirodyti Nova Scotia jurisdikcijoje
„Jeigu reklama kažkaip ir atsidūrė toje svetainėje, tai nebent svetainė turi Google reklamos vietą kurioje reklamos talpinamos aukciono principu“, – svarsto D.Radinas.
Princas Charlesas pakeitė vardą ir investuoja į bitkoinus
NASAA viešai pateikiamoje prezentacijoje netrūksta ironijos – pateikiami būdai, kaip sukčiauja ICO platintojai.
Viename iš ICO projektų netgi pavogtos Didžiosios Britanijos sosto įpėdinio princo Charleso ar kino žvaigždės Jennifer Aniston nuotraukos. Šios garsenybės svetimais vardais puikuojasi prie „klientų atsiliepimų“ ir džiaugiasi, kaip praturėjo iš investicijų į bitkoinus.
Inspektoriai rimtai pasiraitojo rankoves – skelbia, kad identifikavo šimtus su kriptovaliutomis susijusių produktų, kurie dar netgi nepradėti platinti, tačiau yra paskutinėse stadijose prieš tai.
Tokios ICO svetainės reklamuojamos ir yra įtrauktos į katalogus, kad pritrauktų investuotojų dėmesį. Inspektoriai skelbia daugelį peržiūrėję ir atsirinkę dalį projektų „detalesniems tyrimams“, o teisinės priemonės bus paskelbtos vėliau.
„Šiandien paskelbtos priemonės yra tik ledkalnio viršūnė“, – sako J.P.Borgas ir skaičiuoja, kad yra apie 30 tūkstančių interneto svetainių, kurių pavadinimai susiję su kriptovaliutų rinka. Dauguma jų sukurtos 2017–2018 m.
Pasak NASAA, vienas iš operacijos tikslų – atkreipti visuomenės dėmesį į ICO ir kitų su kriptovaliutomis susijusių produktų riziką.
„Ne kiekvienas ICO ar su kriptovaliutomis susijusi investicija yra apgaulinga, tačiau raginame investuotojus kiekvieną ICO pasitikti su ypatinga atsarga“, – sako rinkos prievaizdų lyderis.
Apgailestauja dėl žalos reputacijai
Į JAV investuotojų apsaugos organizacijos akiratį patekusiam M.Pareščiui skaudžiausia ne dėl skirtų baudų.
„Skaudžiausia tai yra poveikis reputacijai. Taip, kaltinama yra įmonė, manęs asmeniškai niekuo nekaltina. Tačiau gali būti, kad pasileis viešųjų ryšių kompanija tarptautinėje žiniasklaidoje, kokie lietuviai yra apgavikai. Mes jaučiamės teisūs, niekada JAV rinkoje nedirbome, ruošėmės atsakyti už savo veiksmus ir žodžius. Todėl renkame informaciją, savo poziciją skelbsime viešai kaip atsakymą į kaltinimus“, – sako M.Pareščius.
Jis vardija, kad JAV turi ir kitų projektų, nesusijusių su „Balt Fund“, ir nenorėtų, kad tokie nemalonumai pakenktų jiems.
„Niekada gyvenime nieko nelegalaus nedariau ir nedarysiu“, – sako M.Pareščius.
